Sveiki,

Dirbau UAB, kuri - buvo dirbtinai \"nuvaryta\" i bankrotą, T.y. uždirbtas pelnas nebuvo deklaruotas, liko dideles skolos - kreditoriams ir neišmokėti atlyginimai darbuotojams.
Ar įmanoma tos įmones savininką teisiškai apkaltinti sukčiavimu - jei tokia įmone - \"vieno objekto įmone\" - ne vienintele jo karjeroje, ir tai jau tapo tam tikra verslo saka.

Pagarbiai

Tai, kad įmonė buvo nuvaryta į bankrotą tyčia reikėtų įrodinėti teisme. Tokio pobūdžio sukčiavimas yra apibrėžtas LR Baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje. Čia sakoma, kad tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trijų metų.

---

Labas vakaras,
Ar yra galimybė įsidarbinti legaliai Prancūzijoje lietuviams?

Pagarbiai Smiltė

Lietuviai legaliai įsidarbinti Prancūzijoje gali kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio vietoje. Tam, kad tai padarytų Prancūzijoje, lietuvio darbdavys turi kreiptis į ANAEM (Agence Nationale d'Accueil des Etrangers et des Migrations) su prašymu išduoti leidimą priimti dirbti darbdavio įmonėje, įstaigoje ar kitokioje organizacijoje arba pas fizinį asmenį. Prancūzijos ambasada Lietuvoje teigia, kad tokių leidimų išdavimas pastaruoju metu yra pagausėjęs ir dažnas darbdavys, pateikęs prašymą, leidimą gauna.

Šių leidimų dirbti išdavimas gali tęstis tik iki 2011 metų. Nuo 2011 metų visos Europos Sąjungos valstybės įsipareigojo liberalizuoti darbo rinkas, tai yra bet kurios Europos Sąjungos šalies darbuotojai galės laisvai įsidarbinti bet kurioje Šalyje Narėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies gyventojai, kaip tai buvo padaryta 2004 m. gegužę Airijoje, Švedijoje ir JK. Sekdamos minėtų šalių pavyzdžiu, panaikino apribojimus darbuotojams ir 2006 m. gegužę darbo rinkas atvėrė Suomija, Graikija, Portugalija, Ispanija, o vėliau ir Italija.

Įmonė neišmokėjus atlyginimo už keturis mėnesius kalbama apie
bankrotą. Kaip bus atsiskaitoma su darbininkais bankroto atveju? Ar dings tie
keturi atlyginimai?

Bankroto atveju darbuotojai yra pirmos eilės kreditoriai bankrutavusiai įmonei. Visas turimas įmonės turtas, bankrutuojančią įmonę administruojančiam asmeniui sumokėjus atlyginimą, skiriamas pirmoje eilėje darbuotojams. Čia reikėtų dar išskirti užstatytą turtą, kuris bankroto atveju pereina asmeniui, kuriam turtas buvo užstatomas, jei įmonę administruojantis asmuo su kreditorių pritarimu to turto neišperka.

Darbuotojams dalį atlyginimo netrukus po bankroto procedūros pradžios teisme ir priklausomai nuo bankroto administratoriaus apsukrumo išmoka LR Garantinis fondas. Pagal LR Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį darbuotojų reikalavimai tenkinami už laikotarpį, ne ilgesnį kaip du mėnesiai nuo teismo nutarties ar kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu atsakyti į Jūsų klausimą – tai iš keturių atlyginimų prapuls du, jei įmonė neturi jokio turto, iš kurio jai bankrutavus galėtų būti išieškoti įsiskolinimai darbuotojams.

Dėl to, kad įmonės bankroto procedūra būtų pradėta kuo greičiau, turėtų būti suinteresuoti ir įmonės darbuotojai, nes įmonės administracija, kol nepradėta bankroto procedūra, gali pati pardavinėti savo turtą ir tokiu būdu gali darbuotojams nieko nebelikti. Dėl pagalbos iškeliant bankroto bylą galite kreiptis ir į Lietuvos Darbo Federaciją.

dirbu įmoneja 8 mėnesius,kiek man priklauso kasmetinių atostogų?kur rasti
apskaičiavimo taisikles?Ačiu.

Darbuotojams suteikiamos 28 darbo dienos už metus darbo. Labai paprasta suskaičiuoti kiek priklauso aštuoniems mėnesiams: 28 * 8 / 12 = 18.666...

---

 

 

Klausimas:

Jei esu išėjusi neapmokamu atostogų ar įmones bankroto atvejus gausiu iš garantinio fondo piniginę kompensaciją?
arba jei išėjusi apmokamu atostogų?

Įmonės bankroto atveju darbdavys/darbdavio atstovas privalo atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais. Darbuotojai yra pirmos eilės kreditoriai, kai kalbama apie jiems neišmokėtas algas ar kitas su darbo santykiais susijusias pinigines išmokas, nežiūrint į tai, garantinis fondas išmoka dalį darbuotojams priklausančių sumų tik pradėjus bankroto procedūrą.

Nutraukti darbo sutartį su darbuotoju jo atostogų metu galima, jei įmonė likviduojama (LR DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

---

 

 

Klausimas:

 

Sveiki! Dirbu apskaitininku, prekyboje, jau 2 metus, su manimi sudaryta terminuota darbo sutartis 1 mėnesiui, kuri vis pratęsiama tokiam pat laikui \“mano paties prašymu“\. Gal k1 patarsite? (žinau, kad tokių atvejų gana daug...)

LR Darbo kodekso 111 straipsnis reglamentuoja terminuotas sutartis, jų nutraukimo ar sutarties termino pasibaigimo pasekmes. Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad jei terminuota sutartis nenutraukiama, pasibaigus jos terminui, tai ji tampa neterminuota. Jūs aiškiai neparašėte, ar darbdavys sutarties terminui pasibaigus atleidžia Jus iš darbo, ar tik pratęsia su Jumis sutartį, kaip tai reguliuojama jau minėtoje pirmoje straipsnio dalyje.

 

Labas vakaras, norėčiau užduoti tiki klausimą. Įmonėje dirbu jau 4 metus ir ne karto nepasinaudojau kasmetinėmis apmokomomis atostogomis. Ar galiu prašyti, kad darbdavys suteiktu nepanaudotas atostogas už visus metus iš karto (išeina 112 dienų) ir reikalauti už jas vidutinio darbo užmokesčio apmokėjimą?

Galite. Kasmetinių atostogų perkėlimą reglamentuoja LR DK 174 straipsnis. Jo trečioje dalyje sakoma, kad perkeltos atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais metais. Darbuotojo prašymu ar sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

Laba diena. Noreciau paklausti. Darbuotojas imoneje dirba nepertraukiamai
10 metu ir jam priklauso papildomos 3 kalendoriniu dienu atostogos, kurios
yra pridedamos prie kasmetiniu atostogu. Tad noreciau suzinoti ar sios
atostogos yra kaupiamos, jei darbuotojas per metus nepasinaudojo visomis
atostogomis, ar jos prisides prie sekanciu metu atostogu?

Atsakymas:

Darbuotojams suteikiamos papildomos atostogos paprastai yra pridedamos prie kasmetinių atostogų. Jei darbuotojas jų nepanaudojo kartu su kasmetinėmis atostogomis, darbuotojui susitarus su administracija jos perkeliamos kitam laikui. Perkeliamos atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais (LR DK 174 straipsnis 3 dalis). Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų metų atostogų.

---

Sveiki,
Turiu klausima, ar galiu atostogų metu pateikti darbdaviui prasima
atleisti mane iš darbo?
tarkim atostogauju tris savaites ir likus dviem savaitėm iki atostogų
pabaigos pateikiu prašymą savo noru išeiti iš darbo. Ar darbdavys turi
teise reikalauti atidirbti 14 dienų?
Dėkui už atsakymą.

Įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojas gali bet kada: dirbdamas, sirgdamas, atostogaudamas ir pan. Reikalavimas įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą iki tam tikro termino numatytas darbdavio interesais, kad jis galėtų pasirengti būsimam atleidimui (surasti kitą darbuotoją, susitvarkyti atsiskaitymo su atleidžiamuoju darbuotoju reikalus ir pan.). Darbuotojas gali ir anksčiau įspėti darbdavį bet ne vėliau nei tai numatyta LR Darbo kodekso 127 straipsnyje. Darbuotojui prašyme nurodžius konkrečią datą, darbdavys neturi teisės be darbuotojo sutikimo atleisti jį iš darbo anksčiau ar vėliau nurodytos datos.

1.Ar bus laikoma draudiminiu įvykiu ir išmokamos atitinkamo dydžio
išmokos darbuotojui, jei įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą
laikotarpiu (DK 130str.3 d.) ieškant naujo darbo jam įvyko nelaimingas
atsitikimas?

2.Ar į drausminės nuobaudos skyrimo laikotarpį (vieno mėnesio) įskaitomas
praėjęs terminas gaunant profsąjungos sutikimą skirti drausminę nuobaudą
pirmininkui?

Pagarbiai I.S

Atsakant į pirmą klausimą, vienareikšmio atsakymo negalime pateikti. Tokį atsakymą galėtų pateikti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškindamas situaciją ir jo būtų privalu laikytis LR teismams.

Mūsų nuomone, jei draudiminis įvykis įvyko laisvu nuo darbo laiku, kai darbuotojas ieškojo naujo darbo (LR DK 130 str. 3 d.), tai toks įvykis negali būti laikomas nelaimingu atsitikimu darbe. Paaiškinti tai galima tuo, kad darbdavys, suteikdamas laisvą nuo darbo laiką, negali darbuotojui nurodyti, kaip šis turėtų tą laiką išnaudoti. Tai yra darbdavys niekaip negali įtakoti darbuotojo elgesio laisvu nuo darbo laiku, suteikto naujo darbo paieškoms. Kadangi darbdavys neįtakoja ir negali įtakoti darbuotojo elgesio minėtu laiku, jam negali būti taikoma atsakomybė už nelaimingus atsitikimus aukščiau paminėtu laiku. Tai, kad darbuotojas gauna atlyginimą už laiką, naudojamą naujo darbo paieškoms, nereiškia, kad šis laikas prilyginamas darbo laikui.

 

Dėl antro klausimo atsakymas yra paprastas – LR Darbo kodekso 241 str. 1 d. numatytas vieno mėnesio terminas nuo drausmės pažeidimo paaiškėjimo drausminei nuobaudai skirti yra naikinamasis. Šis terminas gali būti ilgesnis tik toje pačioje darbo kodekso straipsnio dalyje paminėtais atvejais: darbuotojui atostogaujant, sergant, jam būnant komandiruotėje ar kai iškeliama baudžiamoji byla. Visais kitais atvejais sukakus vieno mėnesio terminui nuo drausmės pažeidimo paaiškėjimo drausminės nuobaudos skyrimas yra negalimas.

Laba diena!
Sukakus vaikuj vos daugiau kaip du metukai, nusprendziau parasyti prasyma,
kad atleistu is darbo, nes turejau kita laisva darbo vieta. Mano atleidimo
is darbo lape, parasyta. Kad atleidzia mane is pareigu nuo 2006-10-03
pagal LR darbo kodekso 127 str. 1d. (darbuotojo pareiskimu). Pavedu
vyr. finansininkei ismoketi kompensacija uz nepanaudotas kasmetines
atostogas uz darbo laikotarpi nuo 2004-02-02 iki 2006-10-03. Pries tuos
metus mano atlyginimas buvo priskiriamas minimumuj, labai domina, kokia
suma turejau gauti uz ta laikotarpi. Nes man pervede kazkas apie 175lt, ar
tai gali buti tokia suma?
Aciu. Su pagarba R.S

Pagal LR DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamuoju darbuotoju jo atleidimo dieną, jei darbdavys su darbuotoju nėra susitarę kitaip, pagal minėto straipsnio 2 dalį darbdavys privalo atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Kad darbuotojui priklauso užmokestis už nepanaudotas atostogas, kai šis atleidžiamas iš darbo, įtvirtina DK 177 straipsnio 2 dalis, kuri teigia, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į darbo sutartį. Kompensacija už nepanaudotas kasmetines sumokama už kiekvieną nepanaudotą kasmetinėms atostogoms dieną. Iš Jūsų klausimo sunku suprasti, kiek nepanaudotų dienų susidarė per minėtą laikotarpį: nuo 2004-02-02 iki 2006-10-03. Dėl tikslios konsultacijos su visais dokumentais kreipkitės į teisininką arba susiskaičiuokite, kiek buvo nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų per minėtą laikotarpį, padauginkite iš Jums mokamo dieninio tarifo ir kreipkitės raštiškai į darbdavį, kad šis išmokėtų visus Jums priklausančius pinigus. Darbdaviui atsisakius su jo atsisakymu kreipkitės į teismą.

Kiek gali darbdavys maksimaliai skirti dirbti viršvalandžių?

Viršvalandiniai darbai gali būti skiriami tik laikantis žemiau pateiktos tvarkos, nepriklausomai darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą ar paprastą darbo laiko režimą. Darbdavys gali viršvalandžius skirti dirbti tik išimtinais atvejais, nurodytais LR DK 151 straipsnyje:

1) kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams;

2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių;

3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai;

4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą;

5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas; šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos, pakeisti pamainininką kitu darbuotoju;

6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos;

7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

 

Šiame straipsnyje nurodytas viršvalandinių darbų išimtiniais atvejais sąrašas yra baigtinis. Viena iš būtinų sąlygų, nurodytų DK 151 straipsnyje, yra, kad neatlikus minėtame straipsnyje išvardintų darbų, patirta žala būtų kur kas didesnė nei pavojus pakenkti darbuotojų sveikatai, pabloginti jų darbo sąlygas.

 

Net ir tais atvejais, kai leidžiami viršvalandiniai darbai, jų trukmė negali viršyti LR DK 152 straipsnyje nustatyto dydžio, kur nustatyta, kad viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės negali viršyti keturių valandų, o tai iš esmės leidžia dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę (keturias valandas pirmadienį, keturias trečiadienį, keturias valandas penktadienį). Tačiau toks skaičiavimas yra negalimas dėka DK 144 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad maksimalus darbo laikas, įskaičiuojant ir viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų per savaitę (ne daugiau aštuonių valandų viršvalandžių per savaitę). Net ir teigiant, kad per savaitę viršvalandžiai negali viršyti aštuonių valandų, toks darbo laiko režimas negali būti nuolat, dėl to ir nustatytas LR 152 straipsnio pirmoje dalyje maksimalus šimto dvidešimties valandų viršvalandžių skaičius per metus, taigi per savaitę viršvalandžių galima dirbti vidutiniškai po dvi valandas dvidešimt minučių (120 valandų / 52 savaitės per metus = 2 val. 20 min.).

 

Siekiant užtikrinti teisingą darbo užmokestį ar kitokį kompensavimą už viršvalandinius darbus, galimybę kontroliuoti viršvalandinių darbų skyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. Pavyzdinę darbo laiko apskaitos žiniaraščių formą tvirtina Vyriausybė (DK 147 str. 6 d.).

 

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ šeštame straipsnyje nustato maksimalią savaitinę darbo laiko trukmę. Ten teigiama, kad „Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad, atsižvelgiant į būtinybę garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą:

a) savaitės darbo laikas būtų apribotas įstatymais ar kitais teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis ar darbdavių ir darbuotojų susitarimais;

b) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį nebūtų ilgesnis kaip 48 valandos.“

Nors ir minėta direktyva leidžia išimtis „opt-out“, netaikant aukščiau numatyto maksimalaus savaitinio darbo valandų skaičiaus, Lietuvoje negalima taikyti tokios išimties. Lietuvos darbdavių organizacijos pradėjo dėti pastangas prailginti darbo laiko trukmę Lietuvoje, tačiau darbuotojų atstovai šioje vietoje yra kategoriški ir neleis darbdaviam be būtinumo ar pavojų grėsmės ilginti darbo laiko trukmę Lietuvos respublikoje.

Įmonės vadovas atsisako suteikti papildomas atostogų dienas už įmonėje
atidirbtus metus (dirbu 16 metų).
Kaip man įrodyti darbdaviui, kad jis neteisus? Kaip apginti savo teises?
Dėkoju,
Nijolė Daukšienė

Papildomų atostogų suteikimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 497.

Šiame poįstatyminiame teisės akte nurodoma, kad papildomos atostogos turi būti suteikiamos šiais atvejais:

Jūsų atveju papildomos atostogos turi būti suteikiamos vadovaujantis aukščiau minėtu nutarimu. Jums turi būti suteiktos 4 papildomos dienos prie kasmetinių atostogų. Kasmetinės papildomos atostogos turi būti pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti suteikiamos kartu arba atskirai.

 

 

Ar galima atleisti iš darbo atostogų metu?

Pagal LR Darbo kodekso 131 str. 1 dalies 1 punktą draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (kodekso 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu, išskyrus LR Darbo kodekso 136 straipsnyje numatytus atvejus (ten numatyti atvejai, kai darbo sutartis turi būti nutraukta nepaisant darbdavio ir darbuotojo valios). Draudimas laikino nedarbingumo ar atostogų metu įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą yra nustatytas siekiant apsaugoti jį nuo psichologinių traumų. Todėl neteisėtu reikėtų laikyti net tokį įspėjimą, padarytą minėtais laikotarpiais, kai jame nurodoma, jog įspėjimo terminas bus pradėtas skaičiuoti pasibaigus laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikotarpiui.

Atsakymas:

 

Labas vakaras,norėčiau paklausti,kiek moteris gali kelti darbe kg. rankomis?

Poįstatyminiai aktai detaliai reglamentuoja tiek vyrų, tiek moterų kėlimą rankomis. Yra netgi priimtas atskiras teisės aktas, reglamentuojantis svorių kėlimą rankomis - Socialinės apaugos ir darbo ministerijos 1998 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. 134/493, kuris pavadintas „Dėl krovinių krovimo rankomis bendrųjų nuostatų“. Minėtame norminiame teisės akte tiksliai apibrėžtos darbo kraunant krovinius taisyklės ir nustatytos formulės, kuriomis vadovaujantis, atsižvelgiant į tokius dalykus kaip horizontalų atstumą nuo krovininio paėmimo centro iki kulkšnių centro ar vertikalų atstumą nuo grindų iki paėmimo centro ir t.t ir pan. nustatomi leistini krovimo darbai.

 

LR Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. Nr. 799 įsakyme „Dėl higieninės darbo aplinkos veiksnių klasifikacijos tvirtinimo“ nustatyti maksimalūs dydžiai darbe keliamiems daiktams. Šiame teisės akte nustatyta, kad vienkartinio keliamo krovinio masė, jei dirbama kitą darbą ir kelti reikia ne daugiau 2 kartų per valandą, svoriai, kurių dydžiai didesni nei 10 kg laikomi kenksmingi sveikatai, o daugiau kaip 15,0 kg kelti draudžiama. Tačiau jei darbas yra būtent krovinių nešiojimo pobūdžio, tai moterims draudžiama kelti daugiau kaip 10,0 kg svorius.