"Pajamų mokesčio tarifas yra 15, 20 ir 40 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip:
1) metinių pajamų daliai, neviršijančiai 24 000 litų, taikomas 15 procentų tarifas;
2) metinių pajamų daliai, viršijančiai 24 000 litų, bet neviršijančiai 120 000 litų, taikomas 20 procentų tarifas;
3) metinių pajamų daliai, viršijančiai 120 000 litų, taikomas 40 procentų tarifas.“ 

Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad pagal darbo užmokesčio pasiskirstymo kreivę Lietuvoje nėra stiprios vidurinės klasės, todėl nėra bazės, kuri, įvedus progresinius mokesčius, atneštų svarių papildomų biudžeto pajamų. Nors vidutinis darbo užmokestis yra 2142 Lt, pusė Lietuvos dirbančiųjų neatskaičius mokesčių uždirba iki 1550 Lt.
Panašaus turinio Vyriausybės sprendimas buvo priimtas 2009-05-20, svarstant 2009-03-19 Seimo nario Algirdo Syso pateiktą siūlymą įvesti gyventojų pajamų mokesčio tarifus 15, 18, 24 ir 40 procentų (XIP-442). Tuomet, palaikydami idėją diferencijuoti šį mokestį, savo siūlymus teikė ir kiti Seimo nariai.

LR Vyriausybė 2009-05-20 nutarimu Nr.452 nepritarė A.Syso siūlymui (XIP-442).

Motyvai buvo tokie:
1. maksimalus teigiamas poveikis 2010 metų nacionalinio biudžeto pajamoms būtų apie 165 mln. Litų:
2. atsirastų paskata slėpti darbo užmokestį, kad reikėtų mokėti mažesnį gyventojų pajamų mokestį;
3. Siekiant apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, tektų nustatyti 470 litų NPD visiems pajamų, susijusių su darbo santykiais, gaunantiems gyventojams, dėl to nacionalinis biudžetas netektų apie 420 mln. litų pajamų. Taigi bendras šios reformos rezultatas būtų neigiamas – nacionalinio biudžeto pajamos sumažėtų apie 255 mln. litų.
4. Įvedus progresinį gyventojų pajamų mokestį, gali būti vengiama didinti legalų darbo užmokestį virš tos ribos, nuo kurios būtų taikomas didesnis šio mokesčio tarifas, be to, kvalifikuota darbo jėga patrauktų į mažesnių mokesčių valstybes, pasunkėtų gyventojų pajamų mokesčio administravimas tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriams, dėl to didėtų šio mokesčio administravimo išlaidos.

2009 m. liepos 22 d. svarstymas vyko Seimo Ekonomikos komitete, buvo pateikti visi su šiuo klausimu susiję siūlymai.

 

Asociacijos  „Investors Forum“ nuomone, mokesčio tarifų pakeitimas gali pakenkti Lietuvos, kaip šalies siekiančios tiesioginių investicijų, įvaizdžiui bei sumažinti jos konkurencingumą. Asociacijos nuomone, progresiniai mokesčiai dažniausiai taikomi aukšto ekonominio išsivystymo šalyse, progresinio mokesčio naštą daugiausia pajaučia vadinamojo viduriniojo sluoksnio gyventojai, o Lietuva dar nėra aukšto ekonominio išsivystymo šalis su stipriu viduriniuoju sluoksniu, todėl tikėtina, kad progresiniai mokesčiai neatneš ženklių papildomų biudžeto pajamų. 

Tai buvo ne pirmas bandymas įvesti gyventojų pajamų progresinius mokesčius. Dar 2008-12-12 Seimo narys Julius Veselka pateikė  siūlymą įvesti gyventojų  pajamų mokesčio tarifus 10, 15, 24 ir 40 procentų (XIP-148), o 2009-07-09 Julius Veselka pateikė patobulintą variantą (XIP-148(2)).

Trečiadienį Vyriausybė ruošiasi nepritarti ir A.Butkevičiaus pasiūlymui XIP-1095(2), kuriuo būtų mažinamas gyventojų pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems asmenims. Siūloma, kad savivaldybių tarybų nustatytas pajamų mokestis už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, kuris sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, būtų ne mažesnis už mokamą nuo šešių MMA (buvo nuo 12-os MMA).