2010-03-10

Neformalios, šešėlinės ekonomikos klausimas - aktualus visais laikais, visose šalyse.
Ši problema išaugo kartu su ekonomine krize. Visos Europos šalys supranta, kad neformalios ekonomikos augimas padaro milžinišką skylę nacionaliniame biudžete.

Šia tema vasario 10 - 11 dienomis Budapešte vyko konferencija „Neformalios ekonomikos iššūkiai Europoje“.
Konferenciją organizavo ITUC (Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija), kartu su PERC (Pan- Europinė Regioninė Taryba), su Vengrijos profesinemis sąjungomis ir su Fridricho Eberto Fondo finansine pagalba. 
Didelį  susidomėjimą sukelė FNPR atstovo Olego Sokolovo pranešimas apie neformalią ekonomiką, kurioje buvo išsamiai paaškinta, kas iš tikrųjų yra neformali ekonomika, kokios būna jos rūšys. Pranešėjas pateikė šešėlinės ekonomikos pavydžių: mokesčių slėpimas ir vengimas juos mokėti, atlyginimai „vokeliuose“, nelegalūs įdarbinimai, kontrobanda, prekyba žmonėmis etc.

Buvo daug kalbėta apie skirtingų šalių vyriausybių pastangas, mažinant neformalią ekonomiką. Šios sesijos metu buvo nagrinėjami CEE (Centrinės ir Rytų Europos) šalių pavydžiai, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant sumažinti neformalios ekonomikos pelnus.

Kitos sesijos metu konferencijos dalyviai diskutavo apie socialinio dialogo vaidmenį ir profesinių sąjungų veiksmus kovojant su neformalia ekonomika. Skirtingų  šalių atstovai pasidalino patirtimi, kaip jų šalyse yra kovojama su šia problema. Pažymėta, kad būtina kaip galima daugiau dėmesio skirti informacijos sklaidai.
Konferencijos dalyviai diskutavo, kad gal atėjo laikas keisti ir tobulinti pačių profesinių sąjungų struktūrą, kad jos atitiktų šių laikų poreikius. Visoje Europoje keičiasi užimtumo politika, mažėja didelių įmonių skaičius, atsiranda daug vidutinių ir smulkių įmonių, žmonių, kurie dirba namuose. Fabrikuose buvo lengva vystiti profesinių sąjungų veiklą, paprastai tokios profsąjungos turėjo gilias tradicijas, dabar, kai vis daugiau žmonių dirba savarankiškai ar net nuotolinį darbą, šešėlinės ekonomikos grėsmė auga. Šios sesijos metu buvo pateikti pavyzdžiai, kaip į profesinių sąjungų veiklą buvo įtraukti turgaus prekeiviai, mikroautobusų ir taksį vairuotojai, juvelyrai.

Visus labai sudomino Belgijos „paslaugų talonų“ sistema, kuri yra iš dalies subsidijuojama Belgijos vyriausybės. Kiekvienas Belgijos gyventojas, kuriam atsiranda namų ruošos darbų poreikis (skalbimas, rūbų lyginimas, namų valymas, smulkūs buities darbai) nusiperka „paslaugų taloną“, kreipiasi į agentūrą, kuri siunčia jam į namus darbuotoją, su kuriuo yra atsiskaitoma būtent šiais „paslaugų talonais“. Darbuotojai yra įdarbinti pagal darbo sutartis agentūroje, taip sumažėja nelegalaus darbo tikimybė.

Konferencijos pabaigoje dalyviai pabrėžė, kad tokios iniciatyvos yra naudingos, nes atsiranda galimybė pasidalinti teigiama ir neigiama patirtimi, užmegzti kontaktus ir pagalvoti apie projektų tęstinumą. 
Seminare dalyvavo apie 60 atstovų iš skirtingų šalių, ITUC ir ILO ekspertai, Vengrijos vyriausybės atstovai.

Lietuvos Darbo Federacijai atstovavo Jelena Soms. 

 

 

Parengė  Jelena Soms.