Seminaro metu buvo daug kalbėta apie krizės pasėkmes Europos Sąjungos šalims, bedarbystės mastus, Europos šalių vyriausybių priemonių planus, kovojant su krizės padariniais.
Buvo pripažinta, kad ekonominė krizė iššaukė socialinę ir pasitikėjimo krizę. Nors narystė Europos Sąjungoje yra pagrįsta bendradarbiavimo ir geros kaiminystės principais, šalys-kaimynės jau netaip pasitiki viena kita, kaip prieš krizę. Tai akivaizdžiai  parodė  pavyzdys, kai  Europos Sąjungos šalims  reikėjo bendrai spręsti, kokių priemonių reikės imtis norint išgelbėti Graikijos ekonomiką nuo bankroto grėsmės.

Seminaro dalyviai apgailestavo, kad siekant prikelti ekonomiką iš recesijos, kartais nukenčia darbuotojai, nes vis garsiau darbdaviai kalba apie būtinybę liberalizuoti darbo santykius, norint kad Europos Sąjunga galėtų konkuruoti su tokiomis šalimis, kaip Kinija, Indija, JAV ir Lotynų Amerika.
Su apgailestavimu galima konstatuoti faktą, kad profesinės sąjungos pralaimi šitoje kovoje dėl savo susiskaldymo ir neturėjimo bendros vizijos. Kai kuriose šalyse profesinės sąjungos dažnai konkuruoja tarpusavyje ir nesugeba susėsti prie bendro derybų stalo.

Lietuva tikrai gali didžiuotis ir būti pavyzdžiu kitų šalių profesinėms sąjungoms dėl to, kad Lietuvoje jau prieš tris metus buvo įkūrtas profesinių sąjungų koordinacinis centras, ir prieš darant svarbius sprendimus skirtingų profesinių sąjungų atstovai aptaria bendrą poziciją koordinacinio centro pasitarimų metu. Būtent tai leido mums pasirašyti Nacionalinį Susitarimą.

Seminaro dalyviai išsakė nuomonę kad Europos Profesinių Sąjungų Konfederacija galėtų skirti daugiau dėmesio bendros strategijos kūrimui ir daugiau suteikti pagalbos organizacijoms-narėms.

Seminare dalyvavo atstovai iš Belgijos, Lenkijos, Slovakijos, Ispanijos, Portugalijos, Rumunijos, Vokietijos ir Lietuvos.
Lietuvos Darbo Federacijai atstovavo Jelena Soms ir Inga Vilkončiūtė.

Parengė Jelena Soms.