Per metus euro zonoje, kankinamoje valstybių skolų krizės, atsirado 1,8 mln. naujų bedarbių. Visoje ES nedarbas nuo 10,2% kovą balandį pakilo iki 10,3%. ES statistikos biuras „Eurostat“ skaičiuoja, kad dabar ES – 24,67 mln. bedarbių. Vien euro zonoje darbo neturi 17,4 mln. žmonių.
Didžiausias nedarbas (24,3%, palyginti su 24,1% kovą) balandį užfiksuotas Ispanijoje, čia vyriausybė nesėkmingai kovoja su bankų krize.

Darbuotojams – sudie
„Lufthansa“ gegužės 30-ąją paskelbė ketinanti atleisti 1.000 darbuotojų iš skrydžių aptarnavimo padalinio „Sky Chefs“.  Verslo pasitikėjimas Vokietijoje gegužę smuko labiau nei manyta. 
Apie ketinimus reorganizuoti veiklą skelbė ir Prancūzijos mažmenininkė „Carrefour“ bei automobilių gamintoja „Peugeot“.
„Nuosmukis euro zonos darbo rinkoje plečiasi ir gilėja. Nedarbas gali šiek tiek peržengti 11,5%, darant prielaidą, jog vėliau, šiais metais, euro zonos ekonomika pradės kopti iš pakartotinės recesijos“, – naujienų agentūrai „Bloomberg“ komentuoja Martinas van Vlietas, „ING Bank“ ekonomistas Amsterdame.  
Chrisas Williamsonas, „Markit Economics“ Londone vyriausiasis ekonomistas, sako, kad padėtis blogėja pavojingu greičiu. „Euro zonos gamintojai pranešė apie spartesnį lėtėjimą gegužę, tai rodo, kad fiskalinės ir politinės krizės žala ekonomikai didėja visame regione“, – mano p. Williamsonas.

Europos Komisija prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet gali susitraukti 0,3%. Europos centrinio banko prognozė – 0,1% nuosmukis.

Skirtingas tempas
Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje metinis nedarbo lygio mažėjimas, naujausiais palyginamaisiais duomenimis, buvo didžiausias ES, tačiau Lietuvoje nedarbas išlieka šeštas, Latvijoje – ketvirtas pagal dydį Bendrijoje. Sparčiausiai nedarbo lygis per metus kilo Graikijoje (nuo 15,2% iki 21,7%), Ispanijoje (nuo 20,7% iki 24,3%) ir Kipre (nuo 7,1% iki 10,1%).