2006 m. Europos sąjungos švietimo politika itin suaktyvėjo, pradėjo keistis ir aktyviai reikštis visuomenėje. Buvo atkreiptas dėmesys į mokytojų bei mokyklų vadovų vaidmenį ir svarbą šioje srityje. Politikai suprato, kad teigiamų pokyčių ir jų rezultatų galima tikėtis tik daugiau investuojant į švietimą. Tačiau 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė turėjo nemažai įtakos ir visos Europos šalių švietimo sistemoms, neišskiriant ir Lietuvos. Vyriausybės, siekdamos savo neoliberalių tikslų, naudojasi krize kaip priedanga. Tai silpnina valstybę, o mokyklų vadybai iškilo naujas ir sunkus iššūkis – rezultatų gerinimas nedidinant investicijų.

            Europos komisija, gerindama ES valstybių bendradarbiavimą švietimo srityje, 2009 m. pateikė rekomendacijas mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi tęstinumui. Europos šalių švietimo ministrai pritarė mokyklų vadovų dalyvavimui ES mobilumo programose, kurios pagerintų vadybos gebėjimus ir kompetencijas.

            2011 m. vasarą Keiptaune (Pietų Afrikos respublika) vykęs VI-asis pasaulinis švietimo profesinių sąjungų kongresas įtakojo naujo dokumento apie mokyklų vadybą atsiradimą. Šio dokumento projektą, vadovaudamiesi tyrimais ir apklausomis,  parengė ETUCE (Europos švietimo profesinių sąjungų komitetas).

2012 m. gegužės 23-25 d. d. Dubline (Airija) vykusioje EI (Education International) ir ETUCE konferencijoje „Mokyklų vadyba ir lyderystė“ buvo aptartas šio dokumento projektas. Konferencijoje dalyvavo 28 pasaulio šalių profesinių sąjungų bei mokyklų direktorių delegatai. Lietuvai šioje konferencijoje atstovavo LMPS pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, KŠDPS pirmininkė Aldona Kindurienė ir LŠPS atstovė Rūta Osipavičiūtė.

Buvo naudinga išgirsti apie mokyklų vadybą Argentinoje, Australijoje, Pietų Afrikoje, Indijoje ir kitose šalyse bei žemynuose. O Lietuvos mokyklų vadovų atstovų pasigedome.

Argentinos atstovė Stella Maldonado pabrėžė, galinti pasidžiaugti savo šalies pasiekimais, nes šalies socialinį lygį lemia teisingas finansų paskirstymas, kuris suteikia galimybę didesnes investicijas skirti švietimui. Argentina atsisakė rinkos diktato ir nuėjo demokratijos keliu. Pasiektas energetinis savarankiškumas, ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas, padidėjęs vidaus produktų vartojimas. Tai sudarė sąlygas per pastaruosius 30 demokratijos metų Argentinoje atidaryti 2000 naujų mokyklų.. Aukštesnis išsilavinimas gerina pragyvenimo kokybę, Privalomo vidurinio mokslo įvedimas užtikrino mokinių skaičiaus augimą. Mokinių tėvai gauna subsidijas, skirtas vaikų mokymuisi.

Diana Toleda Figaro (Diana Toledo Figueroa) iš Prancūzijos  kalbėjo apie  švietimo decentralizacijos reikšmę. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad mokyklos vadovai turi būti specialiai ruošiami, nes šiam darbui neužtenka vien pedagoginių gebėjimų. Profesijos patrauklumas priklauso ne tik nuo atlyginimo dydžio, bet ir požiūrio į šią profesiją. Mokyklose turi būti aiški valdymo struktūra. Tai viena iš demokratinio valdymo reikalavimų. Ugdymo(si) rezultatai priklauso nuo socialinio indekso. Todėl labai svarbus mokyklos bendruomenės narių ekonominės nelygybės klausimas.

Konferencijoje buvo kalbama ne tik apie mokytojo profesijos patrauklumą, bet ir direktorių pareigų patrauklumą . Paminėti keturi patrauklumo momentai:

1.      Rotacija,

2.      norinčių užimti šį postą motyvacija,

3.       atlyginimo dydis,

4.      galimybės siekti tolimesnės karjeros.

Europoje yra lyderių rengimo metodika. Pvz., Nyderlanduose mokytojai, norintys lyderiauti, lanko atitinkamus kursus.

Dennis Sinyolo, vyresnysis ETUCE konsultantas, vykdęs apklausas Europos šalyse, pabrėžė, jog būtinos vadovų kvalifikacijos kėlimo programos. Oficialus Europos šalių mokyklų direktorių darbo krūvis 35-40 val., o neoficialiai dirbama žymiai daugiau. Todėl žmonės ir nelabai nori eiti dirbti šį darbą. Beje, mokytojų darbo krūviai taip pat žymiai didesni, nei oficialūs. Vadovams reikia efektyviai dirbančio pagalbinio personalo. ETUCE vyresnysis konsultantas apibendrino ir profesinių sąjungų požiūrį į vadovus, kokius žmones nori matyti šiuose postuose. Pirmiausiai, direktorius vadovauja mokyklai, atlieka pedagoginę veiklą. Dėl didelio biurokratinio darbo krūvio (popierizmo) direktoriams trūksta bendravimo su mokytojais ir dėl to atsiranda savotiška izoliacija nuo kolektyvo. Todėl būtina reikalauti iš savo šalies vyriausybės padidinti pagalbinio personalo skaičių. Jei direktoriai taptų profesinių sąjungų nariais, čia galėtų pagelbėti profesinės sąjungos.

Įdomu palyginti naujų direktorių priėmimo skirtumus Australijoje ir Lietuvoje. Pretendentų sąrašai sudaromi iš anksto. Atrankos procese dalyvauja du žmonės iš Švietimo ministerijos ir vienas iš profesinių sąjungų. (Lietuvoje profesinės sąjungos iš šio proceso apskritai pašalintos). Toliau konkrečioje mokykloje su būsimu direktoriumi jau kalbasi keli tos bendruomenės nariai - mokytojai ir tėvai - ir priima galutinį sprendimą.

Airijoje tvirtai laikomasi nuomonės, jog gyvenvietė gali netekti pašto, policijos skyriaus, bet ne mokyklos. Čia itin vertinamas švietimas, nes mokyklos, net ir mažos, neuždarinėjamos. Kadangi yra mokytojų poreikis, į mokyklas ateina nemažai jaunų pedagogų.

Europos darbdavių federacijos (EFEE) pirmininko pavaduotojas Maiklas Mariati pabrėžė, jog efektyvus vadovavimas reikalauja platesnių kompetencijų, o vadybos valdymas tapo itin sudėtingu, nes reiklauja tinkamo vadovų parinkimo, paruošimo ir darbo rezultatų įvertinimo. Jo nuomone, mokytojams, dalyvaujantiems mokyklos savivaldoje už šį darbą taip pat turi būti apmokama. Mokyklų vadovai turėtų didesnį dėmesį skirti ne tik abiturientų įstojimo į aukštąsias mokyklas statistikai, bet ir mokymo kokybei. Pirmininko pavaduotojo nuomone, būtina suderinti AUTONOMIJĄ – ATSAKOMYBĘ - VALDYMĄ.

Kembridžo universiteto dėstytojas Davidas Frostas savo pasisakymą pradėjo retoriniu klausimu: ,,Ar ką nors keičiant švietime su mokytojais konsultuojamasi?“ Puikiai žinome Lietuvos mokytojų atsakymą – NE, nes mokytojų praktikų Laisvos Lietuvos švietimo stratėgai negirdi.Tai rodo skaudi patirtis prisiminus buldozeriu įvestą nelemtą profiliavimą, naująją lietuvių kalbos programą ir kt. dalykus.

Davidas Frostas kalbėjo apie profesinę kultūrą, bendrą atsakomybę, apie tai, kaip svarbu, kad mokytojas jaustų savo reikalingumą darbe, kaip svarbu turėti galimybę daryti įtaką švietimo politikai. Mokytojas negali būti įrėmintas, jam būtina tam tikra autonomija. Svarbu, jog mokytojai galėtų dalyvauti mokyklos vadovavime. Niekas neišspręs mūsų problemų, tik mes patys. Nebus gero vadovavimo, jeigu šiame procese nedalyvaus visa mokykla, todėl mokyklos vadovas turi visiškai pasitikėti savo mokytojais.

Lietuvos mokytojai jau senokai pasisako prieš išorinį auditą, prieš jį kategoriškai pasisakė ir Davidas Frostas. Jis sarkastiškai pabrėžė: „Kažkas ateina iš šalies ir sprendžia apie mokyklą... Apie mokyklą gali spręsti tik jos bendruomenė“.

Viena gaida visuose pasisakymuose nuskambėjo mintis, jog mokyklos vadybos sėkmė priklauso ne vien nuo paties vadovo, bet ir nuo joje dirbančios mokytojų komandos. Tačiau nuo vadovo tiesiogiai priklauso, kiek teigiama bus mokyklos aplinka, kokia bus bendruomenės savitarpio kultūra, kiek joje bus teisingumo ir tolerancijos. Nuo šių veiksnių tiesiogiai priklausys bendradarbiavimo sėkmė bei tvarka ir drausmė įstaigoje.

Konferencijos dalyviai diskutavo, ar mokyklos direktorius turi būti geras vadybininkas, ar geras pedagogas, ar gali direktorius priklausyti profesinei sąjungai, kaip taupymas veikia ugdymo kokybę ir daugybę kitų klausimų.

Generalinis EI sekretorius Čarlis Lenonas (Charlie Lennon) sakė, kad žodis „reforma“ reiškia negatyvą, todėl nesiderina su švietimu, nes ir praeityje buvo pozityvių dalykų. Juk ir iki reformos mokytojai  savo žiniomis švietė pasaulį bei ugdė jaunimą gėriu, o ne blogiu.

Apibendrindamas konferncijos darbą, ETUCE direktorius Martinas Riomeris pabrėžė, jog lyderystė mokykloje tolygi didvyriškumui. Šios konferencijos dalyvių pasisakymus ir mintis apdoros darbo grupė, kuri  parengs dokumetą „ETUCE pozicija mokyklų vadybos ir lyderystės klausimu“, kurį planuojama pasirašyti 2012 m. lapkričio 25 d. Budapešte (Vengrija) vyksiančioje konferencijoje.

Dar konferencijai nesibaigus išsiuntėme elektroninį laišką Lietuvos švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui bei jo pavaduotojui Vaidui Baciui, prašydamos susitikimo ir siūlydamos panašią diskusiją Lietuvoje. Mes netgi tarėmės su Kembridžio universiteto dėstytoju Davidu Frostu dėl galimybės jį pasikviesti į Lietuvą. Grįžusios į Lietuvą ŠMM priminėm apie savo elektroninį laišką, tačiau atsakymas, kaip visada, vilkinamas. Tačiau mes vis tiek nemanome, kad Lietuvoje su mokyklų vadyba viskas labai gerai.

Krikščioniškosios švietimo profesinės sąjungos pirmininkė

Aldona Kindurienė