2012 metų spalio 11-13 dienomis Latvijoje,Rygoje, įvyko 13-asis Baltijos šalių profesinių sąjungų jaunimo organizacijų forumas, kurio tema „Deramas darbas – jaunimo įdarbinimas ir profsąjungų veikla siekiant padėti“. Jame dalyvavo jaunimo delegacijos iš Estijos (EAKL), Latvijos (LBAS) ir Lietuvos (LDF, LPSK ir LPS „Solidarumas“). LDF Jaunimo organizacijai atstovavo jos narys Sergej Vorobjov.
Pristatymus paruoše:
* RUTA PORNIECE, Latvija, LBAS švietimo koordinatore, pristatė pranešimą „Išsilavinęs jaunimas – įdarbintas jaunimas“
* JANIS KAJAKS, Latvija, LBAS ekonomikos specialistas, parengė pranešimą „Jaunimo įdarbinimas – dėsningai augančios valstybes ekonomikos garantas“
* Kaspars Rācenājs, Latvija, LBAS teisininkas, kolektyvinių sutarčių specialistas, pristatė pranešimą „Kolektyvines sutarties svarba jaunimo įdarbinime“
Pagrindine problema forume buvo iškeltas faktas, kad Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje valdžia raportuoja apie nedarbo mažėjimą, bet šių šalių profsąjungos teigia visai atvirkščia dalyką – mokyklų bei universitetų absolventai dažniausiai lieka be darbo, ir yra priversti pradėti savo karjera darbo biržoje, kadangi darbdaviai reikalauja iš darbuotojų specifinių žinių bei patirties. Pagal oficialius Eurostat 2011 metų duomenys, jaunimo nedarbas siekia 32.9% Lietuvoje, 31% Latvijoje ir 22.3% Estijoje. Iš jų 67,5% jaunimo turi žemą arba išvis jokios kvalifikacijos. Taigi kaip pagrindine jaunimo nedarbo priežastį galima nurodyti žemą išsilavinimo lygį. Kaip galima šios problemos sprendimą forumo dalyviai nurodė karjeros formavimo galimybes – „Jaunimo Karjeros ugdymą“ profsąjungoje ne tik studentams, bet ir jau pagrindines mokyklos paskutiniu klasių mokiniams, kai treningu bei konferencijų metu jaunimas mokomas kaip surasti save greitai besikeičiančiame pasaulyje, kaip atlaikyti spaudimą, stresą įvairiose gyvenimiškose situacijose. Taip pat reikalingas žinių gilinimas apie profsąjungų darbą laužant stereotipus, pateikiant teigiamus pavyzdžius, apie Darbo teisę, saugumą darbe.
Tačiau jaunimo net su aukštuoju išsilavinimu šiais laikais laukia žemas atlyginimas, atlyginimas voke arba išvis nedarbas, ir nors įstatyminiame lygmenyje diskriminacijos nėra, praktikoje darbuotojų be praktikos niekur nelaukia. Susidaro užburtas ratas – iš jaunimo reikalaujama patirties, bet nesuteikiamas šansas jos gauti. Taigi nenuostabu kad didžioji dalis jaunimo emigruoja i užsienį, dirbdami ten nekvalifikuota darbą. O politikai džiaugiasi mažėjančiu nedarbo procentu, iš tikro nesuvokdami visos grėsmes Lietuvos ateičiai – dauguma jaunimo išsilavinę Lietuvoje ir neradę kur panaudoti savo potencialą Lietuvoje, išvažiuoja svetur ir niekada čia neparvažiuos, o mokesčius mokės svetur. Lietuvos biudžeto skyles užkaišiojimui liks dar mažiau darbo rankų.
Kaip galimus sprendimus forumo dalyviai nurodė dialogą su vyriausybe, profsąjungų darbą su jaunimu bei kolektyvinių sutarčių derinimą su darbdaviais, siekiant specifinių, jaunimui palankių sąlygų, tokių kaip apmokėjimas už mokslą, ilgalaikių garantijų suteikimas (dažniausiai masinio atleidinėjimo metu pirmuosius atleidžia jaunesnius darbuotojus), maksimalus asmeninio bei profesinio potencialo panaudojimas, valstybines nedarbo mažinimo programos – investicijos į žmoniškuosius išteklius (bedarbius ar dirbančius mokinius, studentus, suaugusius, senjorus).
Taipogi reikia stengtis legalizuoti jaunimo darbą, nes dažnai patys jauniausi yra Labiausiai skriaudžiami, mokamas atlyginimas vokeliuose, nepaisoma teisių į atostogas, socialines išmokas ir kt. Puikus yra Latvijos pavyzdys, kai 2011 metais Latvijos Ministerija priėmė įstatymą, pagal kurį asmenys, turėję praktines profesines veikos ir yra išmanantys savo darbo sritį, bet neturi jokio išsilavinimą pagrindžiančio dokumento gali dalyvauti valstybes organizuojamose profesiniuose egzaminuose ir nemokamai įgyti pirmos, antros ar trečios pakopos profesionalo kvalifikacijos diplomą.
Antroji forumo diena buvo skirta Jaunimo organizacijų dalyvių darbui grupėse, identifikuojant esamą situaciją: jaunų žmonių įsitraukimas į profsąjunginę veiklą siekiant užtikrinti jų garantijas, kolektyvinės sutarties stiprinimas jaunimo atžvilgiu bei patrauklumas darbdaviui.
Forumo pabaigoje dalyviai neformalioje aplinkoje dalinosi savo mintimis apie Baltijos šalių jaunimo profesinių sąjungų organizacijų veiklos kryptį, problemų sprendimo viziją bei šviesesnes jaunimo ateities kūrimo galimybes.
