LDF MDF pirmininkas Algimantas Jasulaitis kalbėjo apie medikų profesinių sąjungų pastangas atšaukti ar pakeisti dar pernai Vyriausybės priimtą nutarimą dėl medicinos darbuotojų darbo laiko trukmės. Šį nutarimą Sveikatos ministerija derino tik su Lietuvos gydytojų sąjunga, pamiršdama, kad medikus Lietuvoje atstovauja dar bent penkios medicinos darbuotojų federacijos. Dėl darbo laiko pailginimo liko nepatenkinti sunkesnėmis psichologinėmis ir pavojingomis sveikatai sąlygomis dirbantys medikai. Šiuo metu reikia siekti, kad tokiems darbuotojams būtų mokami priedai ar tiesiog didesni atlyginimai. Derybomis su ministerija ir atskirų sveikatos įstaigų vadovais galima siekti šio tikslo.
Dainavos poliklinikos profesinės sąjungos pirmininkė Rutavilė Paurienė neslėpė nusivylimo poliklinikos vadovų nenoru susitarti dėl visiems svarbių klausimų Kolektyvinėje sutartyje – derybos vyko, bet susitarimas nepasiektas. Jos manymu, reikia mokytis tolerancijos ir derybinių įgūdžių.
Medicinos aptarnaujančio personalo profesinės sąjungos pirmininkas Darijus Venckus papasakojo apie sudėtingą kolektyvinių derybų eigą, solidarumo tarp pačių profesinių sąjungų stoką. Nėra paprasta suderinti medicinos srityje dirbančių skirtingų profesijų darbuotojų interesus, siekti visiems gerų darbo sąlygų ir oraus darbo užmokesčio.
“Mažylio” gimdymo namų profesinės sąjungos pirmininkė Daniela Apanavičienė stebėjosi, kokia maža pensija paskaičiuojama daugiau nei 30 metų sąžiningai dirbusiai gydytojai. Jos manymu, skaičiuojant pensijos dydį, būtina įvertinti profesijos sudėtingumą, daugiau atsižvelgti į darbo stažo dydį.
Diskusijos metu išryškėjo ir kitos didelės medicinos darbuotojų problemos. Poliklinikų admininstracijos siekia, kad gydytojai priimų kuo daugiau pacientų, kad gauti kuo daugiau lėšų iš Ligonių kasų. Deja, mokama tik už konsultaciją, kiti du ligonio apsilankymai pas gydytoją Ligonių kasų nėra apmokami. Pamirštama ir tai, kad kokybiškam paciento konsultavimui būtina skirti pakankamai laiko. Net ir per 10 minučių neįmanoma užpildyti visų reikalaujamų dokumentų, įvertinti paciento būklę ir paskirti gydymą, o konsultacijai kartais tenka skirti tik 10 minučių.Toks skubėjimas kelia stresą ir pačiam gydytojui. Be to, priimtų pacientų skaičius nei kiek neįtakoja gydytojo darbo užmokesčio, kuris vidutiniškai siekia 1800 Lt neatskaičius mokesčių. Slaugytojai uždirba 1230 Lt per mėnesį, o slaugytojų padėjėjai ar pagalbiniai darbuotojai dažnai tik minimalią 800 Lt algą.
Lietuvoje esantis atlyginimų skirtumas toli “lenkia” kitas Europos Sąjungos šalis, toliau didina socialinę atskirtį. Deja, dažnai vadovų atlygimai tampa didele paslaptimi, nors turėtų būti laikomasi LR Teisės įstatymo (VIII-1524) suteikiančio teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų.
Medikai žada siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai kontroliuoti viešosiomis įstaigomis tapusių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimus: vadovo ir gydytojo darbo užmokestis neturėtų skirtis dešimtis kartų. Būtina nustatyti, kiek kartų vadovų atlyginimas gali būti didesnis ir jam pavaldaus personalo atlyginimus.
Visų antrinio lygio medicinos paslaugų apmokėjimas paskatintų gydytojus daugiau gydyti ligonius ambulatoriškai, mažiau siųsti į stacionarą. Medikai pageidautų žinoti konkrečius darbo krūvius, atitinkančius kiekvienos profesijos specifiką ir darbo sudėtingumą. Darbo užmokestis turėtų atitinkti šiuos krūvius ir priklausyti nuo priimtų ligonių skaičiaus.
Žinoma, labai svarbu stiprinti socialinį dialogą sveikatos sektoriuje, mokyti ir šviesti ne tik profesinių sąjungų narius ir lyderius, bet ir sveikatos įstaigų vadovus. Daugumą jų tiesiog bijo pradėti kalbėtis su darbuotojų atstovais, turi išankstinę priešišką nuostatą, laiko savo darbuotojus beveik vergais arba nenori prarasti “vadovo-valdovo” pozicijų.
LDF info