2008 m. balandžio 25-26 dienomis Vilniuje įvyko LDF Moterų komiteto seminaras “Stresas darbe ir šeimoje”. Seminare dalyvavo moterys iš įvairių Lietuvos regionų, o pranešimus skaitė patyrę ir kompetetingi streso specialistai. Kaip ir buvo galima įtarti, vertinant stresą darbe ir šeimose Lietuvoje padėtis yra daug blogesnė negu Europos Sąjungoje. Netgi lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis mes žymiai “pirmaujame”.
Birutė Pajarskienė, HI DMC mokslinių tyrimų skyriaus vadovė, išaiškino streso apibrėžimą, jo sudėtį ir kilmę. Pranešėja daug kalbėjo apie smurtą darbe, kaip vieną pagrindinių streso faktorių. LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas Vidmantas Dvilaitis kalbėjo apie smurtą prieš moteris, pasidalino savo įžvalgomis apie teisminę praktiką, sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Šis seminaras buvo baigiamasis projekto “Vietinių institucijų optimaliausių strategijų kūrimas, vystymas ir įgyvendinimas sprendžiant lyčių lygybės klausimus.” Lektorė Irena Vitkauskienė iš Vilniaus savivaldybės kaip tik ir išaiškino socio-ekonominius smurto šeimoje prieš moterį aspektus. Ypač didelio pasisekimo susilaukė VPU lektorės Dianos Bumblytės užsiėmimas “Dalykinio bendravimo psichologija ir kokybė”. „Šiandien pasaulyje pats naudingiausias žmogus yra tas vyras ar ta moteris, kurie sugeba sutarti su kitais. Žmonių santykiai – tai pats svarbiausias mokslas plačioje gyvenimo mokymo programoje“ – lektorė citavo Stanley C. Allynas žodžius. Seminaro dalyvės, padedant psichologei, galėjo nusistatyti savo asmenybės tipą. Paskaitos metu išaiškėjo, kokios esame skirtingos, bet tai neturėtų būti priežastis konfliktams. Nebent jis taptų problema arba galimybė išspręsti prieštaravimus ir pagerinti tarpusavio santykius.
Seminaro pabaigoje dalyvės priėmė rezoliuciją LR Seimui, Vyriausybei ir Trišalei Tarybai, raginančią kreipti didesnį dėmesį stresui darbe ir šeimoje mažinti.
LDF Moterų komiteto pirmininkė Daiva Pagirytė
Daugiau nuotraukų čia.
Lietuvos darbo federacijos seminaro
“Stresas darbe ir šeimoje”
REZOLIUCIJA
2008 m. balandžio 25-26 d. Vilnius
LR Seimui
LR Vyriausybei
LR Trišalei tarybai
Suvokdamos, kad stresas tampa vis skaudesnė problema visuomenėje ir gali daryti įtaką bet kurioje darbo vietoje ir bet kuriam darbuotojui, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, veiklos srities, darbo sutarties formų ar tarpusavio santykių;
Atsižvelgdamos į Europos Tarybos 1989 m. direktyvoje (89/391) išdėstytas pagrindines sveikatos ir saugos darbe nuostatas, į socialinių partnerių Pagrindinį susitarimą dėl streso darbe, pasirašytą 2004 m. spalio mėn. 8 d., bei į
Lietuvos Respublikos įstatymus bei norminius aktus;
Patyrusios, kad Lietuvoje į šią problemą kreipiamas nepakankamas dėmesys, valdžios institucijos kol kas tik fiksuoja mirtinus atvejus darbe, nesiimdamos jokių prevencijos priemonių;
Konstatuodamos, kad streso stiprumo ir sumažėjusio darbingumo ryšys yra akivaizdus, be to, nuo streso kenčia daugiausia moterys
Raginame:
LR Vyriausybę ir valdžios institucijas atlikti sociologinius tyrimus, kad išsiaiškintų realią padėtį darbovietėse, bei smurtą patyrusių žmonių skaičių, tobulinti teisės aktus, kad juos realiai būtų galima pritaikyti smurtautojams;
Darbdavių organizacijas skirti lėšas savišvietai bei darbuotojų mokymams, analizuoti darbdavių ir darbuotojų santykius, sudaryti sąlygas, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo aptarnaujamų asmenų smurto; Vykdyti streso darbe prevenciją, įvertinti streso darbe riziką, imtis tinkamų veiksmų žalos išvengimui;
Socialinius partnerius kartu spręsti streso problemas visuomenėje. Kreipti dėmesį į psichologinę atmosferą įmonėje (įmonės kultūrą), kuri apima požiūrį į stresą darbe, nuoširdų, atvirą bendravimą, savitarpio paramą, pagarbą bei visų nuomonių paisymą; Didinti įmonės socialinę atsakomybę: darbuotojams teikti materialinę ir emocinę paramą, reikiamą informaciją, pripažinti darbuotojo darbo rezultatus, rodyti tinkamą dėmesį asmeniui, paisyti kiekvieno asmeninių poreikių, tam padėtų jau paruoštas, tačiau ministerijos labirintuose įstrigęs socialinių iniciatyvų įstatymo projektas, kurio kertinis akmuo yra įmonės socialinės gerovės didinimas.