LIETUVOS DARBO FEDERACIJA

logo

Tai krikščioniškoji profesinė sąjunga, kuri buvo įsteigta Lietuvos krikščionių darbininkų atstovų suvažiavimo, įvykusio Kaune 1919 m. rugsėjo 27 – 28 dienomis. Įkūrimo tikslas buvo tapti Lietuvos krikščionių darbininkų atskirų kultūrinių bei profesinių organizacijų apsijungimo centru. Darbo Federacijos atstovai gausiai atstovavo Lietuvos Seimuose, sprendė darbininkų kultūrinius, politinius ir profesinius reikalus. LDF veikla tęsėsi iki 1940 metų vasaros. Sovietinės okupacijos metais šios organizacijos veikla buvo sustabdyta. Atgavus nepriklausomybę, 1991 m. Lietuvos Darbo Federacija buvo atkurta ir šiuo metu turi apie 13 000 narių. Nuo 2006 metų LDF yra Tarptautinės Profesinių Sąjungų Konfederacijos (ITUC) narė, nuo 2002 metų – Europos Profesinių Sąjungų Konfederacijos (ETUC) narė.

2001 m. buvo įkurtas LDF Švietimo centras, kuris nuo 2002 m. yra Europos centro dirbančiųjų klausimams (EZA) narys.

2009 metais Lietuvos darbo federacija atšventė įkūrimo 90-metį.

Lietuvos darbo federacijos veiklos tikslai:

1. vienyti Lietuvos Respublikos lygiu savo narius ir ginti jų profesines darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus;
2. atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviais, jų organizacijomis, valstybinės valdžios ir valdymo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis;
3. įtakoti socialinę politiką, siekiant darbuotojams kuo geresnių ekonominių, socialinių, darbo sąlygų;
4. skatinti socialinę partnerystę;
5. siekti profesinių sąjungų solidarumo Lietuvoje ir užsienyje;
6. skatinti naujų LDF profesinių  sąjungų kūrimąsi ir LDF narių skaičiaus augimą;
7. koordinuoti LDF padalinių, LDF profesinių  sąjungų veiklą;
8. vykdyti LDF narių švietimą ir mokymą;
9. dalyvauti Lietuvos, Europos ir pasaulio profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų atstovaujančių institucijų veikloje.

Lietuvos darbo federacijos statutas.