Gegužės 27-29 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis seminaras „Socialinio dialogo reikšmė sprendžiant darbo santykių lankstumo ir užimtumo garantijų derinimo (Flexicurity) klausimus ekonominės krizės metu“.
Pagrindine diskusijų tema buvo lankstumo ir saugumo garantijų modelis įvairiose šalyse, ir kaip jis kinta ekonominės krizės laikotarpiu.
Dalyviai iš Danijos, Vokietijos, Portugalijos, Makedonijos, Lenkijos, Slovakijos, Liuksemburgo, Estijos, Rumunijos, Austrijos ir Lietuvos dalinosi nuomone bei gerąja ir netik patirtimi apie šį argumentą.

Konferencijos tema – ypač aktuali, šiomis dienomis LR Seimas vėl pradeda svarstyti Darbo Kodekso pataisas, kurios įtvirtintų paprastesnį darbo santykių reglamentavimo mechanizmą Lietuvoje. Dėl daugelio siūlomų pataisų darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų nuomonės išsiskiria.
Seminarą pradėjo Vilniaus šv.Juozapo kunigų seminarijos rektorius, kunigas Žydrūnas Vabuolas. Pasisakymas buvo grindžiamas Benedikto XVI enciklika „Caritas ir Veritate“. Tai trečia Benedikto XVI enciklika, bet pirmoji socialinė, Popiežius, kaip ir visi mes, yra susirūpinęs pasaulinio vystymosi ir pažangos problemomis siekiant bendros gerovės. Kunigas Žydrūnas Vabuolas paminėjo, kad valstybės užduotis – rūpintis visų gerove,
Julija Rieck, EZA atstovė supažindino konferencijos dalyvius su termino fexicurity kilme ir dabartine situacija Europos valstybėse, beieškant pusiausvyros tarp lankstumo ir saugumo.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Darulis kalbėjo apie lietuvišką flexicurity modelį, kuris dar tik kuriamas. Lietuvoje socialiniai partneriai derasi, kad darbo santykiai būtų ne tik lankstūs, bet kad darbuotojas turėtų ir visas socialines garantijas.
Antros dienos pradžia buvo skirta Europos 2020 strategijai aptarti. Austrijos Parlamento pirmininko pavaduotojas Fritz Neugebauer pristatė darbuotojų lūkesčius šiuo klausimu. Pirmininko pavaduotojas sakė, kad darbuotojai sutinka, kad tvaraus vystymosi Europos pramonei reikia intensyvaus dialogo su darbdaviais, tokiu būdu kuriant inovatyvę ir pažangią darbo rinką.

Ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius kalbėjo apie Lietuvos prioritetus Europos 2020 strategijoje. Lietuva kurs naujas, kvalifikuotas darbo vietas, tokiu būdu mažins bedarbystė ir sieks Europos lygio užimtumo atžvilgiu; sudarys sąlygas mokslinių tyrimų plėtrai; sieks sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; skatins socialinę integraciją ir tt.
Vienas iš laukiamiausių pranešimų – Darbo rinkos tyrimų centro (CARMA) prie Aalborg Universiteto Danijoje atstovo Mads Peter Klindt pranešimas apie flexicurity modelį Danijoje ekonominės krizės metu. Danijos užimtumo garantijų modelis yra labai patrauklus Lietuvos Vyriausybei, tačiau šiuo metu ir Danija susiduria su ta pačia problema kaip ir Lietuva – darbdaviai norėtų turėti daugiau lankstumo darbo santykiuose, o darbuotojų atstovai reikalauja daugiau saugumo. Pristatydamas situaciją Danijoje Mads Peter Klindt kalbėjo apie mažėjančias socialines garantijas, apie vyriausybės rūpestį bedarbiais, jų mokymu ir perkvalifikavimu. Danijos pašalpų sistema leidžia nebijoti prarasti darbą, pasak pranešėjo apie 25% Danijos darbuotojų keičia darbą kartą per metus. Tokios žinios apie aktyvią Danijos darbo rinką sukėlė daug klausimų seminaro dalyviams: juk Lietuvoje neįprasta keisti darbą, o ilgametis darbuotojas vertinamas, kaip savo srities profesionalas.
Darbdavių požiūrį flexicurity klausimu pateikė Danijos Krikščionių darbdavių sąjungos direktorius (KAF) Karsten Høgild.

Kiekvienas pranešimas sulaukdavo daug klausimų, ir diskusijų. Viena tokių buvo apie flexicurity modelį, kuris geriausiai tinka krizės laikotarpiu. Lietuvos darbuotojų, darbdavių atstovai, Seimo nariai, svečiai iš užsienio bandė bendrai nutarti, koks gi modelis dabar tinkamiausias, tačiau vieningai buvo prieita tik vienos nuomonės: nėra magiškos formulės, kuri išspręstų visas problemas. Kiekvienoje šalyje darbo rinka yra ištikta krizės, tačiau skirtingos kultūros ir papročiai neleidžia perimti vieno konkretaus pavyzdžio, nes būdamas veiksmingas vienur, dar nereiškia, kad bus pritaikomas kitur.

Skirtingų kultūrų valstybes vienija keli faktai: kiekviena šalis išgyvena sunkų laikotarpį, tačiau sunkiausi laikai yra tiems, kurie turi mažiausiai, nes beveik visose šalyse išaugo mokesčiai, bet ne darbo užmokestis. Profesinę sąjungą atstovaujantis Antonio Matos Christovao (CIFOTIE, Portugalija) savo kalboje pasakė, kad atėjo laikas imtis konkrečių veiksmų, o ne laidyt laiką kalboms, nes, atrodo, kad vyriausybės pamiršo apie darbuotojus.
Konferencija tęsėsi dvi prezentacijos. Krikščionių požiūrį pateikė Vytautas Salinis – Socialinės ekonomikos instituto (Seki) direktorius. Vytautas Salinis sukoncentravo pristatymą į moralinę socialinės atskirties mažinimo pusį, į vertybes. Pranešėjas kalbėjo apie solidarumą ir konkurencingą darbo rinką, apie vyriausybių vykdomas programas, kurios stabdo socialinę atskirtį.

Prieš pradedant konferenciją, jos dalyviams buvo išsiųsti klausimynai apie pokyčius darbo rinkoje krizės metu. Neringa Sarulytė, LDF teisininkė – koordinatorė, išanalizavo gautus atsakymus ir pateikė trumpą apžvalgą.

Seminaro metu buvo daug kalbėta apie lankstumo ir saugumo suderinamumo svarbą. Socialiniai partneriai turi kalbėtis ir kartu surasti ir sukurti balansą darbo rinkoje.

Nėra vieno modelio, kuris tiktų visiems kaip lankstumo ir užimtumo garantijų pavyzdys. Lietuva šiuo metu dar tik kuria savo flexicurity modelį, kuris butų priimtinas visiems socialiniams partneriams.

107 108

LDF info