Per Lietuvą vilnijanti mitingų banga dėl šalyje susidariusios kritinės padėties dar negreit nuslūgs – skurdo prispaustųjų balsas nuskamba tai viename, tai kitame mieste. Nuleisti rankų nežada, net išankstiniais rinkimais graso ir jau ne viename mitinge už teisę gyventi geriau kovojantys Panevėžio aktyvistai.
Šeštadienį Vilniuje praūžė didžiulis mitingas „Stop kainų didinimui!“ Eitynes surengė šalies profesinės sąjungos ir nevyriausybinės organizacijos, pasipiktinusios valdžios abejingumu dėl kylančių kainų. Priminti Lietuvos valdininkų pareigą tarnauti žmonėms pagal Konstitucijos nuostatas susirinko daugiau nei 5000 piliečių.
Mitinge dalyvavo ir apie 200 panevėžiečių. Juos sukvietė Lietuvos darbo federacija, Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija bei Lietuvos pensininkų sąjūdis.
„Renginys buvo prasmingas ir opus tiems, kurie mėnesio pabaigoje suka galvas, kaip reikės išgyventi iki kitos pensijos ar minimalaus atlyginimo. Mitingas šiek tiek išjudino miegančiuosius ir laukiančiuosius malonės iš valdžios. Gal paskatins ir visą valdininkiją dirbti profesionaliai, kompetentingai, sąžiningai ir dorai. Valstybė, kuri nevykdo teisingumo, yra pasmerkta žlugti – tai tvirtino dar senovės romėnai“, – grįžę iš mitingo su „Sekunde“ kalbėjo panevėžiečiai.
Griaus valdžią
Lapkričio 24 dienos mitingas nebuvo surengtas spontaniškai. Kaip pasakojo Lietuvos darbo federacijos (LDF) Panevėžio apskrities skyriaus pirmininkė Jelena Soms, iki jo buvo ne vienas žygis į Vyriausybę, Seimą bei Prezidentūrą.
„Viskas prasidėjo rugsėjo 20-ąją, kai profesinės sąjungos šalies valdžiai įteikė reikalavimus sudaryti konkretų ekonominės veiklos planą, kuris užtikrintų stabilią Lietuvos padėtį. Visi matome, kas darosi su kainomis, ir jeigu nebus konkrečių veiksmų, šalį ištiks chaosas arba įvyks ekonominė katastrofa“, – sakė J.Soms.
Nesulaukę iš valdžios jokio atsako profesinių sąjungų atstovai ėmėsi konkrečių veiksmų. Iki lapkričio 24 dienos buvo surengti trys įspėjamieji piketai Vilniuje prie Seimo, Vyriausybės ir energetikos bendrovių bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Jeigu nesulauksime kompetentingo atsakymo, kitas mūsų žingsnis bus reikalauti išankstinių rinkimų. Skeptiškai nusiteikusiems žmonėms, norėčiau paneigti, kad mes protestuodami nieko negalime pasiekti – anksčiau piketuodami mes šio to sugebėjome išsireikalauti“, – apie savo siekius kalbėjo LDF atstovė.
Reikalavimų sąrašas
Savo mitinguose profesinių sąjungų atstovai reikalauja stabdyti prekių ir paslaugų kainų didinimą ir minimalų atlyginimą prilyginti 60 procentų šalies vidutiniam atlyginimui. Pagal paskutinius statistinius duomenis tai sudarytų apie 1100 litų.
Taip pat reikalaujama priimti įstatymą dėl darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo esant infliacijai. Dabar, anot jų, sparčiai augančios kainos „suvalgo“ po truputį kylančius atlyginimus ar socialines išmokas.
Mitinguojančiųjų sąraše taip pat buvo akcentuojama skurdo, valdininkų švaistymosi ir privilegijų, progresinių mokesčių bei kitos aktualios problemos.
Nori gyventi oriai
Pastarajame mitinge, pasak J.Soms, kaip ir ankstesniuose, itin aktyvūs buvo panevėžiečiai. Ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui už nuskurdintą gyvenimą panevėžiečiai įteikė džiūvėsių, o kitiems valdžios atstovams uždegė žvakutę ir metė simbolinę baltąją pirštinę kviesdami į kovą.
„Mes, pensininkai, matome Vyriausybės neveiklumą ir jos didelę draugystę su turtingaisiais. Kalbėti nebebijome, nes esame nustekenti ir nualinti jau iki pačios bedugnės. Net sovietinė valdžia mums mokėjo dešimt kartų didesnes pensijas – pensininkas tuomet gaudavo iki 132 rublių. Šiandien tai atitiktų vidutiniškai 1300 litų. Mus tokia suma gal ir tenkintų, tačiau ar kuriam nors Vyriausybės nariui patiktų tokia alga, kai jų atlyginimai kelis kartus didesni.
Su dabartinėmis pensijomis mes tiesiog tik egzistuojame. Taip, išgyvename, bet ką mes valgome – tik kruopas. Ir pensininkas nori gyventi oriai, juk esam Europos Sąjungoje“, – apie skurdžią dabartį kalbėjo prieš dvejus metus įkurto Lietuvos pensininkų sąjūdžio Panevėžio skyriaus pirmininkė Laimutė Gustienė.
Kalbėjusiųjų nuomone, Lietuvoje taupoma tik jų ir paprastų darbininkų sąskaita. O valdžios atstovai savo biurokratinėms ir kitokioms reikmėms išleidžia milžiniškas sumas.
„Norėčiau priminti biudžeto deficito klausimą. Jis mūsų šalies laukia ir kitais metais – taigi, mes skolinamės, skolinamės ir skolinamės. O kas atidavinės skolas? Galbūt Vyriausybei reikia susimąstyti, kaip sumažinti biurokratinio aparato išlaidas ir pinigus panaudoti ten, kur reikia. Juk visi žinome, kiek pas mus dar daug skaudulių“, – nuogąstavo J.Soms.
Užvaldys „slibinai“
Visą pluoštą problemų „Sekundei“ pateikė ir į kovą su valdžios negerovėmis stojusios Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos atstovė Ramutė Čyžienė.
Anot jos, nerimą kelia ne tik nesutramdomas energetikos išteklių brangimas, bet ir absurdiški įstatymai.
„Pagalvokime, kodėl tokia tyla apie energetikos tiekėjus. Nerimą kelia energetikos įstatymas ir naujai įvestas galios mokestis, kuris nustatytas iš akies, be jokios metodikos, tačiau AB Rytų skirstomieji tinklai per šį mokestį sukaupė 27 mln. litų pelno, kitais metais planuojamas 43 mln. litų pelnas. Per ketverius metus šis „slibinas“ iš mūsų kišenių surijo 400 mln. litų“, – teigė R.Čyžienė.
Ir kuo toliau, pasak pašnekovės, tuo labiau aiškėja, kad Lietuvą valdys vien tik verslo ir pramonės gigantai.
„Kalbant apie maisto produktų kainų augimą, tai šioje pramonėje liko tik „slibinai“. Prekyboje įsigalėjusios „Maxima“, „Rimi“ ir „Iki“, kurių tiekiama produkcija abejotinai kontroliuojama. Pieno sektorių valdo trys bendrovės, jos diktuoja savo kainas. Tačiau neužtenka to – jie mus ėmė maitinti vien atskiestu pienu, sviestu su aliejumi bei grietine su krakmolu ir želatina. Grynų produktų Lietuvoje beveik nebėra“, – piktinosi R.Čyžienė.
Valdžia sugadina
„Mes tikrai nepasiduosim ir kovosim dėl geresnio gyvenimo“, – vieni per kitus savo emocijas liejo kalbinti mitingo dalyviai. Jų įsitikinimu, didžiausia viso to kaltininkė – šalies Vyriausybė.
Mąstydami apie artėjančius Seimo rinkimus, pašnekovai teigė jau nebežiną, kokie žmonės galėtų tinkamai atstovauti tautai.
„Kai į tą statinę įlendi, kitoks ir nebūsi“, – įsitikinę Lietuvos pensininkų sąjūdžio Panevėžio skyriaus nariai.
Kalbėjusieji nuogąstauja negaunantys galimybės susitikti su Vyriausybės atstovais, kai jie lankosi Panevėžyje. Apie neseniai įvykusį ministro pirmininko G.Kirkilo vizitą jiems net nebuvo pranešta.
„Mes labai norime žinoti, kai į Panevėžį atvyks socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė ar Gediminas Kirkilas, turėtume ką jiems pasakyti“, – teigė mitingo dalyviai.
Reikia budinti
Prieš mitingą panevėžiečių problemas išklausęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Šileikis „Sekundei“ sakė palaiminęs kraštiečių siekį tokiu būdu pažadinti Vyriausybę.
„Jeigu ji kurčia ir akla žmonių skausmui, tai ir tokiu būdu galima ją budinti. Mes ir patys Seime matome, kad Vyriausybė neturi jokios programos. Jei ir toliau taip tęsis, vasarį gyventojus ištiks šokas, gavus sąskaitas už šildymą ar elektrą. Didžiausias kainų sprogimas laukia po sausio mėnesio“, – tikino politikas.
Seimūnai, pasak jo, taip pat nepajėgia išsireikalauti Vyriausybės vadovo G.Kirkilo pasiaiškinimo dėl šalies biudžeto deficito ir augančių kainų. Todėl, kaip teigė seimūnas, žmonės nebegali tylėti.
Mitingo dalyvių grasinimai versti valdžią G.Šileikiui taip pat pasirodė labai realūs.
„Valdžią nuversti galima jau kitą rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Tačiau galima prieiti ir iki to, kad sulauksime išankstinių rinkimų“, – sakė pašnekovas.
Ingrida NAGROCKIENĖ
Informacija iš Panevėžio laikraščio „Sekundė“