Seminaro pradžioje LDF JO Pirmininkė Rasita Martišienė pristatė seminaro temą “Įmonės kolektyvinė sutartis – pirmas žingsnis link socialinio dialogo”. Ji kalbėjo, kad kolektyvinė sutartis yra labai svarbi šiandieninėje darbo rinkoje. Nagrinėjant darbo santykių subjektų interesų derinimą, reikia akcentuoti, kad darbdavys, kaip turintis valdžios įgaliojimus subjektas, visada buvo ir bus pranašesnis už darbuotojus. Darbuotojai turi gebėti jungtis, kolektyviai išreikšti savo interesus. Kadangi dažniausiai jauni žmonės yra labiau linkę su darbdaviu susitarti asmenškai svarbu jaunimą supažindinti su kolektyvinės sutarties nauda.
Apie socialinio dialogo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje paprašyta pasisakyti LDF Pirmininko Vydo Puskepalio. LDF pirmininkas teigė, jog socialinis dialogas yra būtina demokratinės visuomenės gyvavimo sąlyga, laikoma itin svarbiu geros valstybinės vadybos elementu. Dažnai tvirtinama, kad daugelis smulkių, kasdienių klausimų, šiuo metu sprendžiamų su darbdaviu, tiesiog išnyktų išsprendus juos kolektyvinėje sutartyje. Nors Lietuva pagal socialinio dialogo rodiklius yra viena iš paskutinių Europoje, tačiau pagerėjimas šioje srityje pastebimas. Vis dėlto teigiamų pokyčių yra, ir palengva einama Europos socialinio dialogo modelio link – darbdaviai vis labiau pastebi darbuotojus kaip partnerius, o ne tik kaip darbo jėgą. Darbuotojai, ypač susibūrę į organizacijas, taip pat vis labiau vertina darbdavius kaip partnerius, su kuriais reikia bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų. Ypatingai tai tampa svarbu sunkmečiu.
Šiandien Lietuvos profesinėms sąjungoms priklauso mažiau nei 15 proc. visų darbuotojų, o daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių profesinės sąjungos vienija nuo 50 iki 80 proc. darbo santykius turinčių asmenų. Pirmininkas pateikė informaciją apie įstatymus, reglamentuojančius socialinį dialogą Lietuvoje: LR darbo kodeksas; LR Civilinis kodeksas; LR Kolektyvinių ginčų įstatymas; Profesinių sąjungų įstatymas; LR Trišalės Tarybos nuostatai; LR Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos teisės aktai bei kitų ministerijų ir valstybės institucijų priimti teisės aktai.
LDF Pirmininkas jau ilgą laiką yra LR trišalės tarybos narys. Todėl jis pasakojo apie veiklą trišalęje taryboje, svarstomus ten klausimus, socialinį dialogą, vykstantį valstybės lygmenyje.
Įmonės kolektyvinė sutartis – privalumai temą apžvelgė teisininkė Virmantė Jakubauskytė. Kaip teigė juristė, įmonės kolektyvinėje sutartyje dažniausiai sprendžiami darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, darbo apmokėjimo organizavimo, darbo ir poilsio laiko, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo, kvalifikacijos kėlimo bei su tuo susijusių garantijų, šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo bei kiti šalims svarbūs darbo, profesiniai, ekonominiai ir socialiniai klausimai. Taip pat patariama kolektyvinėse sutartyse aptarti darbo užmokesčio priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų skatinimo sistemas ir formas, nustatyti darbo normas, darbo užmokesčio išmokėjimo bei atsiskaitymo tvarką.
LDF Panevėžio apskrities skyriaus Pirmininkė Jelena Soms buvo pakviesta papasakoti apie tai, kaip vyksta kolektyvinės sutarties paruošimas ir derybos su darbdaviu. Pranešėja turi patirties susijusios su kolektyvinės sutarties rengimu, derybomis. Ji pasidalijo pagrindinėmis taisyklėmis, susijusiomis su kolektyvinės sutarties sudarymu, paaiškino kaip pradėti ir vesti derybas su darbdaviu.
Baigdami seminarą dalyviai priėjo prie bendros išvados, kad tiek darbuotojams, tiek darbdaviams yra suteikiama nemažai privalumų, kuriuos įgyvendinti jie gali per įmonės kolektyvinę sutartį. Be abejo, šalys gali susitarti ir dėl tokių sąlygų, kurios apskritai nėra reglamentuotos įstatymų ar kitų teisės aktų, pvz., sveikatos priežiūros, transporto paslaugų ir pan. Be to, kolektyvinės derybos ir sėkminga jų pabaiga prisideda prie įmonės stabilumo, socialinės taikos sukūrimo, o darbuotojams palankesnių sąlygų nustatymas didina jų motyvaciją, darbo našumą, stiprina pasitikėjimą įmone.
LDF info