2011 m. lapkričio 18 dieną Panevėžyje įvyko Panevėžio apskrities skyriaus organizuotas seminaras „Užimtumo skatinimas Panevėžio mieste: struktūrinių fondų pagalba; esamos ir numatomos investicijos, kuriant naujas darbo vietas“.

Seminare dalyvavo Panevėžio miesto mero pavaduotojai Petras Narkevičius ir Gintaras Šileikis, Panevėžio teritorinės Darbo Biržos direktorius Viktoras Trofimovas, LDF Pirmininkė Eugenija Šniutienė, svečiai iš LPSK bei LPS „Solidarumo“, LDF Panevėžio apskrities skyriaus organizacijų atstovai.

Panevėžio miesto mero pavaduotojas P. Narkevičius kalbėjo apie esamas ir numatomas investicijas Panevėžio mieste, apie LEZ statusą. Panevėžyje veikia vienintelis Lietuvoje Norvegijos pramonės parkas.
2011 m. pradžioje tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio mieste sudarė 545,9 mln. Lt, palyginus su praėjusiais metais (2010 m. pradžioje – 408,9 mln. Lt) išaugo 33,5 proc. Vienam miesto gyventojui 2011 m. pradžioje teko 5007 Lt užsienio kapitalo (2010 m. pradžioje – 3653 Lt).
Panevėžio apskrityje, pagal 2011-01-01 investicijas, didžiausios šalys investuotojos – Danija (investuota 244,5 mln. Lt), Vokietija (investuota 75,0 mln. Lt), Lenkija (investuota 65,4 mln. Lt), Norvegija (investuota 60,9 mln. Lt), Estija (investuota 23,7 mln. Lt).
Panevėžyje daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitas verslo veiklas.
Nors Panevėžiui tenka konkuruoti ir su kitais miestais dėl investitorių pritraukimo, bet miesto valdžia stengiasi sudominti potencialius investitorius tuo, kad Panevėžio geografinė padėtis yra labai patogi, kad jis yra vienodai nutolęs tiek nuo Vilniaus, tiek nuo Rygos, pro jį eina VIA Baltic magistralė, yra gerai išvystyta infrastruktūra.
Panevėžys turi didelį potencialą tapti svarbiausiais Lietuvos šiaurės rytų vartais, strateginiu logistikos mazgu, šalies pažangiųjų technologijų ir pramonės centru, patrauklia verslui ir investicijoms Aukštaitijos sostine.

Seminaro metu buvo pasidžiaugta, kad LR Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo siūloma Panevėžio, Akmenės, Šiaulių ir Marijampolės pramonės parkų teritorijose steigti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ).
Tai tikrai džiugi žinia tiek miestui tiek potencialiems investuotojams į miesto pramonės parką. Tai bendrų pastangų rezultatas.
Šią dieną jau yra kelios paraiškos iš potencialių investitorių, aktyviai besidominčių galimybe įsikurti pramonės parke. Tai trikotažo, pieno perdirbimo ir daržovių perdirbimo įmonės. Bendrai per pirmuosius metus planuojama įsteigti apie 800 naujų darbo vietų.

Savivaldybė dar pavasarį kreipėsi į Ūkio ministeriją bei Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama Panevėžio pramonės parke steigti miesto LEZ. Liepą miesto Taryba vienbalsiai pritarė, kad parke būtų steigiama LEZ ir išnuomota beveik 47 ha teritorija.

Pramonės parkuose steigti LEZ siūloma siekiant efektyviai panaudoti ES lėšomis juose įrengtą infrastruktūrą, padidinti valdymo efektyvumą, teritorijų patrauklumą ir sudaryti palankesnes sąlygas investuotojams pritraukti.

Naujose LEZ veikiančios įmonės galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis. LEZ įmonė, kurios kapitalo investicijos pasiekė ne mažiau kaip 1 mln. eurų, 6 metus nemokės pelno mokesčio, o dar 10 metų jai bus taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. LEZ įmonės nemokės ir nekilnojamojo turto mokesčio.

Įstatymo projektui dėl LEZ steigimo dar turės pritarti Seimas. Jei Seimas pritars, naujos LEZ bus steigiamos nuo 2012 m. sausio 1 d. 49 metams.

LEZ pripažįstama valstybei svarbiu ekonomikos projektu. Dabar Lietuvoje veikia Kauno ir Klaipėdos LEZ.

Jelena Soms pabrėžė, kad yra labai svarbus naujų darbo vietų kūrimas, nes Panevėžys vis dar pirmauja tarp didmiesčių pagal bedarbystės lygį.

Apie situaciją Panevėžio teritorijos darbo rinkoje kalbėjo Panevėžio Teritorinės Darbo Biržos direktorius Viktoras Trofimovas.

Šiuo metu nedarbas Panevėžio apskrityje sudaro 11,1 % (metų pradžioje bedarbystė sudarė 16,23 %). Lietuvos vidurkis – 10,2 %.
Palyginus skirtingus Panevėžio apskrities rajonus – mažiausia bedarbystė yra Biržuose (8,4 %) ir Rokiškyje (10,1 %), nors tie miestai yra labiausiai nutolę nuo apskrities centro. Didžiausia bedarbystė yra Pasvalyje (11,7 %).

Panevėžio teritorinės Darbo Biržos bedarbio portretas lapkričio 1 dienai.

Pasirengę darbo rinkoje asmenys

Specialistai
Aptarnavimo darbuotojai ir kvalifikuoti darbininkai
Verslo paslaugų vadybininkai
Buhalteriai
Pardavimų vadybininkai
Pradinio ugdymo mokytojai
Socialiniai darbuotojai
Statybos inžinieriai
Inžinieriai mechanikai
Pardavėjai
Vairuotojai b, c kategorijų
Dažytojai
Padavėjai
Virėjai
Automobilių remontininkai
Statybininkai
Kirpėjai
Elektrikai
Plytų mūrininkai
Suvirintojai
Kepėjai ir konditeriai
Siuvėjai

Per 2011 metus:
8671 asmenys įdarbinti pastoviai,
5890 įdarbinti terminuotam laikotarpiui,
5226 asmenys pradėjo veiklą su verslo liudijimais.

5803 asmenų nusiųsta į aktyvios darbo rinkos priemones:
Profesinis mokymas 556 asm.
Darbo įgūdžių rėmimas 330 asm.
Įdarbinimas subsidijuojant -825 asm.
Viešieji darbai 4000 asm.
Darbo rotacija – 79 asm.
Teritorinis judrumas -13 asm.

Užimtumo rėmimo priemonės finansuojamos iš ES struktūrinės paramos lėšomis.

Didelį auditorijos susidomėjimą sukėlė informaciją apie bedarbio vaučerį. Tai siūlymas iš esmės keisti bedarbių profesinį mokymą, nes dabartinė sistema turi daug spragų. Pagal naują schemą tarp bedarbio, teritorinės darbo biržos ir darbdavio bus pasirašyta trišalė sutartis, pagal kurią darbdavys įsipareigos po profesinio mokymo įdarbinti bedarbį į sutartyje sulygtą darbo vietą arba paliks toje pačioje darbo vietoje įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus asmenį. Tokia darbo vieta turės būti išlaikyta ne mažiau negu 1 metai.
Mokymus darbdavys galės organizuoti tiek įmonės viduje, ties siųsti tokį asmenį į mokymo įstaigą (pvz. autokrautuvo naudojimo kursai).
Nors nauja sistema turėjo veikti jau nuo rudens, kol kas dar ne viskas yra išdirbta iki galo. Reikia tikėtis, kad gera iniciatyva neužstrigs ilgam.

LDF Pirmininkė Eugenija Šniutienė supažindino seminaro dalyvius su Lietuvos Darbo Federacijos veikla po ataskaitinio rinkiminio suvažiavimo ir Lietuvos profsąjungų aktualijas.
Ji išsamiai papasakojo, kaip dirba darbo grupė dėl Darbo Kodekso liberalizavimo. Kai kuriuos absurdiškus pakeitimus sukritikavo tiek profsąjungos atstovai, tiek darbdaviai. Eugenija Šniutienė pabrėžė, kad nors viešoje erdvėje pasirodė klaidinga informacija, kad jau yra sutarta dėl DK liberalizavimo, iš tikrųjų jokie sprendimai dėl Darbo Kodekso straipsnių pakeitimų, kurie pablogintų darbuotojų padėtį, nėra priimti.
Taip pat buvo paminėta, kad bendra visų profesinių sąjungų jungtinė grupė jau paruošė reikalavimus vyriausybei ir š. m. gruodžio 10 dieną yra numatyta bendra protesto akcija Vilniuje.

LDF Panevėžio apskrities pirmininkė Jelena Soms papasakojo susirinkusiems apie skyriaus veiklą.
Seminaro dalyviams buvo priminta kokiose komisijose ir komitetuose dirba skyriaus atstovai, apie dalyvavimą seminaruose, konferencijose, mitinguose ir piketuose.