2011 m. gruodžio 28 dieną Panevėžyje įvyko LDF Metalo pramonės profesinių sąjungų susivienijimo organizuotas seminaras „Kolektyvinės sutarties turinys metalo apdirbimo pramonės sektoriuje“.

Pagrindinis seminaro tikslas buvo aptarti kolektyvinių sutarčių turinį metalo apdirbimo pramonės sektoriuje, pasidalinti gerąja praktika tarp skirtingų įmonių. Ne paslaptis, kad kolektyvinės sutartys labiau yra paplitusios valstybinėse įmonėse, o privačiame sektoriuje tik labai mažas procentas įmonių tokias sutartis turi.

Seminaro metu LDF pirmininko pavaduotoja Jelena Soms pasakojo apie socialinio dialogo modelį įmonėse Skandinavijoje. Lietuvos darbdaviams ir politikams reikėtų priminti, kad aukštą pragyvenimo lygį Skandinavijoje ir aukštus gyvenimo standartus užtikrina būtent gerai išvystytas socialinis dialogas ir stiprūs socialiniai partneriai. Džiugu, kad daugelyje skandinaviško kapitalo įmonių Lietuvoje vyksta dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų atstovų.
Labai gaila, kad kai kurie darbdaviai įsitikinę, kad profesinė sąjungą sukelia darbdaviui tik galvos skausmą. Jie žiūri į profsąjungas ne kaip į partnerį, o kaip į priešininką, kuris neduoda įmonei sėkmingai vystyti verslą.
Įdomiausia yra tai, kad pagal apklausos duomenis profesinių sąjungų pagrindinis trūkumas, kurį įvardija darbdaviai, yra darbuotojų atstovų geras teisinių darbo santykių išmanymas. Susidaro vaizdas, kad kai kurie darbdaviai naudojasi tuo, kad dažnai eiliniai darbuotojai nežino savo teisių, kas leidžia darbdaviui manipuliuoti darbuotojais, paveikti darbuotoją psichologiškai.
Kiti darbdaviai, priešingai, įžvelgia profesinių sąjungų privalumą. Daug problemų galima išspręsti įmonės viduje, pasitelkus profesinių sąjungų pagalbą. Bendraujant su darbuotojų atstovais, išmanančiais teisės aktus, darbdaviui yra žymiai paprasčiau negu bendraujant su visu darbo kolektyvu.

Būtent apie profesinių sąjungų veiklą, apie nuveiktus darbus, santykius su darbdaviu ir kalbėjo UAB „Durapart“ ir AB „Lietkabelis“ profesinių sąjungų atstovai. Šios profesinės sąjungos yra gerai žinomos Panevėžio mieste. Profesinių sąjungų nariai dalyvauja profesinių sąjungų veikloje tiek miesto, tiek šalies mastu. Dalyvavimas neapsiriboja tik mokymais ir seminarais, yra aktyviai dalyvaujama mitinguose ir piketuose, kas yra labai svarbu.

Abi įmonės turi kolektyvines sutartis. Abejose įmonėse 2012 metų pradžioje prasidės naujų kolektyvinių sutarčių projektų ruošimas. Todėl seminaro metu buvo labai gera proga atlikti dviejų kolektyvinių sutarčių analizę, pakalbėti apie privalumus ir trūkumus, apie tai kokią naudą kolektyvinė sutartis duoda darbuotojams, profesinei sąjungai ir darbdaviui.

Reikėtų nepamiršti, kad kolektyvinė sutartis – tai įmonės konstitucija, individualus įmonės kodeksas. Būtent kolektyvinė sutartis užtikrina darbdavio ir darbuotojų bendradarbiavimą, garantuoja įmonės stabilumą, padeda sukurti pozityvią darbo aplinką, užtikriną darbuotojų lojalumą savo įmonei.

Kolektyvinė sutartis naudinga tiek darbdaviui, tiek įmonės darbuotojams, nes:

kolektyvinė sutartis leidžia darbuotojams saugiai jaustis darbo vietoje;
kolektyvinė sutartis leidžia tartis dėl darbo užmokesčio, įvertinant įmonės finansines galimybes;
kolektyvinė sutartis padeda sklandžiau ir operatyviau spręsti iškilusius nesutarimus darbo santykiuose;
kolektyvinė sutartis padeda užtikrinti efektyvesnį darbo organizavimą;
kolektyvinė sutartis užtikrina darbuotojų ir darbdavio bendradarbiavimą;
kolektyvinė sutartis leidžia didžiuotis savo darboviete;
padeda formuoti patrauklų įmonės įvaizdį visuomenės akyse.

Seminaro dalyviai diskutavo dėl ko galima tartis derybose dėl kolektyvinės sutarties:

· Skaidrios ir stabilios darbo užmokesčio sistemos.
· Darbo laiko trukmės ir darbo grafiko.
· Pertraukų poilsiui.
· Užimtumo ir perkvalifikavimo garantijų.
· Didesnės nei numato Darbo Kodeksas paramos atleidimo iš darbo atveju.
· Atlyginimo už metinius rezultatus.
· Papildomų darbo apmokėjimo sąlygų.
· Viršvalandinių darbų ir jų apmokėjimo.
· Apmokėjimo už kenksmingas darbo sąlygas.
· Atostogų grafiko sudarymo.
· Papildomų atostogų (už didesnį darbo stažą, darbą pamainomis, vedybų, mirties atvejais, gimus vaikui ir t.t.).
· Paramos susirgus.
· Papildomo sveikatos ar pensijinio draudimo.
· Terminuotų darbo sutarčių sudarymo sąlygų.
· Visiškos materialinės atsakomybės sutarčių sąlygų.
· Nemokamų atostogų suteikimo tvarkos.
· Dėl kitų svarbių įmonei ir darbuotojams klausimų.

Bet taip pat reikėtų nepamiršti, kad sutartys ir yra sutartys, turi būti patenkintos abi pusės, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Nei viena derybų pusė, bet kokia kaina negali siekti vien naudos sau.

Po bendro kolektyvinių sutarčių aptarimo seminaro dalyviai buvo suskirstyti į kelias mišrias grupes. Darbo grupių metu reikėjo pateikti siūlymus, kokius naujus punktus būtų galima įtraukti į kolektyvinių sutarčių naujus projektus. Darbo grupių dalyviai pripažino, kad toks praktinis darbas labai naudingas, nes tai duos realios naudos kai reikės iš tikrųjų ruošti pasiūlymus kolektyvinių sutarčių gerinimui ir dalyvauti derybose su darbdaviu.
Seminaro pabaigoje profsąjungų atstovai išsakė mintį, kad bus įdomu susitikti po metų ir aptartį veiklos rezultatus, pasidalinti informacija, ar pavyko realiame gyvenime įtraukti į kolektyvines sutartis visus darbo grupių siūlymus.

Informaciją parengė Jelena Soms