Rinkėjų aktyvumas padidėjo beveik vienu procentiniu punktu ir sudarė 43,09 proc., sustabdęs nuo pirmųjų rinkimų į Europos Parlamentą 1979 m. nuolat mažėjusią rinkėjų dalyvavimo tendenciją. Didžiausias rinkėjų aktyvumas (90 proc.) užfiksuotas Liuksemburge ir Belgijoje, kur balsavimas yra privalomas, mažiausias – Slovakijoje, tik 13 proc. Visos trys pagrindinės politinės
frakcijos Europos Parlamente prarado vietų palyginti su ankstesniais rinkimais, o euroskeptikai gavo daug daugiau vietų EP negu per 2009 m. rinkimus.
„Europiečių balsavimas nekelia abejonių: tai paskutinis rinkėjų įspėjimas, – pareiškė EESRK pirmininkas Henri Malosse. – Jei Europa nesikeis, tai gali būti paskutiniai Europos rinkimai. Dar kartą nepavyko išspręsti pagrindinių piliečiams susirūpinimą keliančių Europos politikos klausimų ir nepasiūlyta jokių alternatyvių politinių projektų. Svarbiausia – atgauti piliečių
pasitikėjimą.“
Europos draugų organizacijos atstovas Shada Islam pasakė, kad rinkėjų „raginimas atsibusti“ reikalauja skubių atsakymų ir visapusiškos ES prioritetų peržiūros. „Dėmesį reikia nukreipti nuo griežtos taupymo politikos į augimą ir darbo vietų kūrimą. ES turi pagerinti komunikavimą su piliečiais.“
Vis dėlto Europos Komisijos Pirmininkas José Manuel Barroso išlieka optimistas: „Rezultatai rodo, kad Europos Parlamente galima suformuoti labai stiprią ir konstruktyvią daugumą. Šios politinės jėgos … pritaria esminiam susitarimui dėl Europos, kurį dabar reikėtų sutvirtinti.“
Taip mano ne visi. „Briuselyje ir valstybių narių sostinėse kils pagunda šiuos rinkimus vertinti kaip susikaupusių Europai priešiškų jausmų proveržį, kai nuslūgs eurozonos krizė ir pagerės ekonominė padėtis, – perspėjo ekspertų grupės Open Europe direktorius Mats Persson. – Tai būtų labai rizikinga.“
Iš karto po EP rinkimų dėmesys nukrypo į būsimo Europos Komisijos pirmininko vietą. Europos Parlamentas turėtų susirinkti liepos 14–17 d. ir, remdamasis Europos Vadovų Tarybos pasiūlymu, balsuoti dėl pirmininko kandidatūros, sudarydamas galimybę naujosios sudėties Europos Komisijai pradėti darbą 2014 m. lapkričio 1 d.
EESRK pirmininko Henri Malosse mintys apie ES rinkimus Gegužės mėn. įvykusių ES rinkimų rezultatai nedviprasmiškai parodė, kad balsų, atiduotų už euroskeptikų ir ES kritikuojančias partijas, kiekis atspindi didėjantį atotrūkį tarp Europos žmonių ir jos institucijų. Tikroji šių rinkimų žinia kelia nerimą – prie urnų ir vėl atėjo mažiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.
Europos elektorato siunčiama žinia nepalieka jokių abejonių – šis balsavimas yra paskutinis įspėjimas. Jei Europa nesikeis, tai gali būti paskutiniai Europos rinkimai.
Ko galime pasimokyti iš šių rinkimų?
· Dabar visų pirmiausia reikia atgauti piliečių pasitikėjimą ir atgaivinti jų tikėjimą Europos projektu. Politinės partijos turi nuoširdžiai įsiklausyti į žmonių susirūpinimą ir baimes. Nepakanka tik mokyti ir auklėti žmones, sakyti, kad neatėję balsuoti jie padarė klaidą (arba kad balsavo ne už tuos asmenis).
· Europa turi imtis konkrečių veiksmų Jos vadovai ir piliečių atstovai turi nebijoti kelti svarbiausius klausimus, kalbėti garsiai ir aiškiai, nevengdami diskusijų.
· Mes turime reorganizuoti Europos valdymą. Atidžiau svarstydami piliečių iniciatyvas ir veiksmingiau koordinuodami veiksmus su pilietinės visuomenės organizacijomis galime paskatinti radikalius pokyčius. Galima net paskirti už šias sritis atsakingus Komisijos narius arba pradėti plačias konsultacijas su visais piliečiais, kad visi kartu dirbtume nustatydami Europos prioritetus.
· Europa turi atgaivinti valstybių ir atskirų asmenų solidarumą, ji turi įsipareigoti žengti ekonominės ir socialinės integracijos keliu. Nė viena iš Europos šalių, net pačios didžiausios, negali pačios vienos įveikti vis didesnių iššūkių.
· Reikia perorientuoti ES politiką. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas sritims, kuriose galima tikėtis realios pridedamosios vertės, kuriose būtų sprendžiamos problemos, keliančios realų susirūpinimą Europos gyventojams, o tuos dalykus, kuriuos geriau spręstų valstybės narės, palikti jų nuožiūrai.
· Europos Sąjunga turi labiau remtis savo pilietinės visuomenės organizacijomis. Glaudžiau koordinuojant pastangas ir bendradarbiaujant su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bus galima atgauti europiečių pasitikėjimą. Europa turi būti vieninga, nes tik tokiu atveju mes galėsime išnaudoti savo potencialą ir atlikti svarbų vaidmenį bei daryti įtaką pasaulio lygmeniu.
Europos projektas užtikrino taiką ir klestėjimą. Visiems išrinktiesiems atstovams tenka atsakomybė tęsti pradėtą darbą ir siūlant prasmingus, europinę tapatybę formuojančius veiksmus padėti mums visiems tapti įsitikinusiais Europos rėmėjais. MPAI
EP rinkimų rezultatai: įspėjamasis šūvis ar raginimas atsibusti?
Nėra abejonių, kad 2014 m. EP rinkimų rezultatai sukrėtė ES vadovus. Įvairios pakraipos politinės partijos analizuoja, kaip pasikeitė jų padėtis, ir daugelis komentatorių atrodo nustebę, nors rezultatai yra tokie, kokius daug kas ir pranašavo.
„Juk sakiau jums, kad sergu“, – parašytaant įžymaus humoristo Spike Milligan antkapio. ES anaiptol nemirė, bet jos vadovai jau ne vienerius metus žinojo, kad ištikusi krizė nėra tik trumpam apėmęs silpnumas. Jie žinojo, kad krizė didina socialinę įtampą ir gali sukelti politinį perversmą, bet, atrodo, besistengdami sustabdyti krizės plitimą nepajėgė pereiti prie veiksmų, kurie leistų sušvelninti skaudžiausius jos padarinius – masinį jaunimo nedarbą, skurdą ir neviltį.
Partijoms, besiskelbusioms, kad žino išeitį, tai buvo puiki proga palenkti rinkėjus į savo pusę. Nutraukti griežto taupymo politiką, sustabdyti imigraciją ar išstoti iš ES pažadėjusios partijos; kurios praėjusį mėnesį užėmė šturmu ES, nusivylusiems europiečiams suteikė galimybę pareikšti savo nuomonę. Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Graikijoje jų nuomonė buvo tvirta ir aiški. ES politinės arenos centre esančios jėgos, kurios, nepaisant sukrečiančių permainų, išlaikė valdžią savo rankose, turi dvi galimybes. Nepaisyti šių rezultatų ir dirbti toliau, tarsi nieko nebūtų įvykę. Arba išgirsti ir atsisukti į tuos, kurių politinis pasirinkimas buvo toks, apie kurį jie nė nebūtų pagalvoję senais gerais laikais, kai politikais buvo pasitikima, o bankininkams balansas buvo svarbiau už premijas.
Raginimas atsibusti baugina ne taip smarkiai, kaip įspėjamasis šūvis, bet nereikėtų jo nepaisyti. Pasirinkusieji kraštutinius dešiniuosius ar kraštutinius kairiuosius ar netgi tie, kurie nekeitė savo pozicijos, pareiškė savo nuomonę ir ji turi būti išklausyta. Jie išreiškė norą, kad politiniai vadovai atsižvelgtų į jų poreikius.
ES vadovai turi penkerius metus, kad įrodytų, jog jiems iš tiesų rūpi žmonių poreikiai. Jie prašė rinkėjų „veikti, spręsti, paveikti“, pastarieji būtent taip ir padarė. Politiniai vadovai privalo pasielgti taip pat. Jų reakcija turi turėti teigiamą ir ilgalaikį poveikį visiems europiečiams.
Jane Morrice
Už komunikaciją atsakinga EESRK pirmininko pavaduotoja