Spalio 12- 13 d. Vilniuje Svečių namuose „Domus Maria“ įvyko pirmoji Lietuvoje Krikščioniškoji socialinė savaitė. Konferenciją „Socialiniai iššūkiai Lietuvoje“ organizavo Lietuvos darbo federacija, remiama Europos Komisijos, Europos dirbančiųjų centro (EZA) ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Konferencijoje dalyvavo virš 100 dalyvių iš 15 Europos Sąjungos šalių.
Krikščioniškų socialinių savaičių tradicija Vakarų Europos valstybėse turi gilias tradicijas, tai puiki proga pasidalinti idėjomis ir patirtimi, susijusia su valstybių socialinėmis problemomis. Jos metu diskusijai susitinka politikai, mokslininkai, intelektualai, visuomenės veikėjai, nevyriausybinių organizacijų, krikščioniškų profesinių sąjungų bei kitų organizacijų ir bažnyčios atstovai.
Konferencijos Vilniuje dalyviai turėjo galimybę pasidalinti mintimis apie Europos socialinį modelį, teigiamas ir neigiamas globalizacijos puses, opiausias socialines problemas Lietuvoje, diskutavo apie galimybes išsaugoti krikščioniškąsias vertybes, tradicinės šeimos modelį, sustabdyti ekonominę migraciją, stiprinti pilietinį socialinį dialogą.
Renginio moto tapo Moljero žodžiai: “ Mes esame atsakingi ne tik už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome“.
Pirmosios socialinės savaitės Lietuvoje dalyvius pasveikino Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė: „Dabartinė Lietuvos žmonių karta išgyvena didelius pokyčius. Dalis žmonių jaučiasi pasimetę ir praradę savo vertybines orientacijas. Todėl mums labai svarbu išsaugoti amžiais puoselėtas vertybes, atrasti jų pavidalą patrauklų įvairiems žmonėms. Kartu turime atsakyti į klausimą; kokią socialinę Europą norime matyti šiandien, kokiom priemonėm suformuoti turtingesnės visuomenės dalies atjautą tiems, ką likimas mažiau apdovanojo. Viena iš skaudžiausių mūsų problemų – skurdas ir socialinė atskirtis. Turime paskatinti žmonių motyvaciją, sukurti teisingą darbo ir užimtumo politiką, gerą dvasinį –psichologinį klimatą darbo vietose. Mūsų tikslas – kokybiškas užimtumas. Tik pasiūlę geras sąlygas mūsų šalyje, galėsime sustabdyti emigraciją.Tačiau jei Lietuvos žmonės nesupras mūsų siūlymų ar nepriims, jie liks neįgyvendinti“.
EZA prezidentas Raf Chanterie pabrėžė: „Europos piliečiai tikisi iš mūsų socialinės Europos“. Jo manymu, Europos Sąjunga turi skirti ypatingą dėmesį naujoms ES šalims, darbuotojų organizacijų vaidmens sustiprinimui socialinio dialogo kontekste. Ji akcentavo švietimo svarbą, darbuotojų žinių gilinimą. Todėl EZA, kuriam priklauso 59 organizacijos iš 19-os ES valstybių, net 40% savo biudžeto skiria projektams, vykdomiems naujose ES šalyse.
Vilniaus šv.Juozapo kunigų seminarijos ugdytojas kunigas Žydrūnas Vabuolas pasveikino susirinkusius Jo eminencijos Kardinolo Audrio Juozo Bačkio, šiuo metu esančio Vatikane, vardu. Po kelių dienų Italijoje prasidės Krikščioniškoji socialinė savaitė, kurios tradicija gyvuoja jau 100 metų. Kunigas džiaugėsi, kad „ši tradicija kyla iš apačios, iš visuomenės, o tai ir parodo visuomenės gyvumą. Žmonėms nėra tas pats, kas vyksta visuomeniniame ekonominiame gyvenime. Lietuvai, dešimtmečius gyvenusiai totalitarinėje valstybėje, dar trūksta sąmoningumo“. Kunigas nuoširdžiai pasveikino pirmosios Lietuvoje Krikščioniškosios socialinės savaitės dalyvius ir išreiškė viltį, kad ši tradicija prigis Lietuvoje.
Šiam renginiui pradėta ruoštis prieš du metus. EZA Generalinė sekretorė Roswitha Gotbehutt prisiminė du susitikimus Jo eminencija Kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, kurių metų buvo aptarti renginio tikslai ir svarba ir gautas Jo eminencijos pritarimas ir paskatinimas organizuoti tokį renginį Lietuvoje. Šio renginio pradžiai impulsą davė EZA 5 seminarų ciklas trims Lietuvos organizacijoms – Lietuvos darbo federacijai (LDF), Socialinės ekonomikos institutui (SEKI) ir Lietuvos katalikių moterų sąjungai (LKMS)- „Krikščioniškas socialinis mąstymas“.
Prancūzijos krikščioniškų profesinių sąjungų konfederacijos (CFTC) viceprezidentas Michel Coquillion pristatė Prancūzijos socialinės savaitės šimtametę istoriją ir tradicijas. Impulsą šiems renginiams davė enciklika RERUM NOVARUM , išreiškianti bažnyčios požiūrį į žmogaus vertybes ir socialines visuomenės problemas. Prancūzijoje vykstančiuose renginiuose dalyvauja iki 2500 žmonių- tai politikai, didžiųjų įmonių vadovai, visuomenės veikėjai, mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų atstovai, kurie teikia pasiūlymus, kaip spręsti socialines Prancūzijos problemas. Šių metų savaitės tema „Tvari plėtra, žmogus“ .
Europos socialinis modelis – bendrųjų ES vertybių atspindys – toks buvo pirmasis diskusijų ciklas. Ar įmanoma pasiekti socialinės gerovės visiems ES gyventojams, ar egzistuoja bendra vertybių sistema, kuria galima remtis, nagrinėjo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Povilas Vytautas Žiūkas ir EZA prezidentas Raf Chanterie. SADM vicemistras P.V.Žiūkas pripažino, kad didžiausia Lietuvos problema yra skurdas. Minimalus Lietuvos darbo užmokestis sudaro 38% vidutinio darbo užmokesčio, tuo tarpu Liuksemburge net 51 procentą. Jis pabrėžė atvirojo koordinavimo metodo svarbą siekiant subendrinti šalių socialinę politiką, o socialinis dialogas yra labai svarbi priemonė sprendžiant socialines šalies problemas. Socialinis dialogas – Europos socialinio modelio sėkmės pagrindas.
Raf Chanterie nuomone, socialinis dialogas – tai gero šalies valdymo pagrindas, nes tik per socialinį dialogą darbuotojai gali dalyvauti šalies valdyme.Todėl labai svarbūs mokymai socialiniams partneriams, kad jie galėtų sėkmingai atlikti savo vaidmenį. „Mes turime kalbėti apie orumo nepažeidžiantį darbą, daugiau apie darbo saugumą, nei apie lankstumą“.
Dr.doc Lionginas Radzevičius savo pranešime „Socialinė tvarka besivystančioje Lietuvoje krikščioniškos socialinės doktrinos šviesoje“ išsamiai pristatė doktrinos pagrindines nuostatas. Tai darbas, šeima, nuosavybė. Darbas – svarbiausias socialinio vystymo ratas, o teisingas atlyginimas už darbą – lemiamas veiksnys. Doktrinoje pabrėžiamas socialinis teisingumas. Teisingumu turi remtis valstybės santvarka. Darbdaviai turėtų mylėti savo darbuotojus, tačiau ir darbuotojų reikalavimai turi būti pagrįsti.
Svečias iš Portugalijos Antonio Matos Cristovao akcentavo profesinių sąjungų vaidmenį :“Europos socialinis modelis turi būti mūsu prioritetas. Tik mes galime pasiekti, kad būtų įgyvendinta Europos socialinė chartija, Lisabonos strategija, būtų sukurta vieninga Europoje socialinė sistema“.
Antrojo diskusijų ciklo „Ekonominės migracijos poveikis pilietiškumui, nacionaliniam identitetui ir moralinėms vertybėms. Skurdo problema naujose ES šalyse“ pranešėja Socialinės ekonomikos instituto SEKI dr.doc.Daiva Kuzmickaitė aiškino Lietuvių emigracijos istoriją ir priežastis. Jos manymu, ne tik maži atlyginimas ir skurdas verčia lietuvius emigruoti, ne mažiau svarbi yra nuasmeninimo problema. Žmonės, kurie nėra aktyvūs savo šalyje, emigravę praranda pilietiškumo vertybę
SADM valstybės sekretorius Rimantas Kairelis pristatė Vyriausybės požiūrį į migraciją ir siekius ją reguliuoti. Pavyzdys – Ekonominės migracijos reguliavimo strategija ir priemonių planas. Vyriausybės potvarkiu sudaryta ekonominės migracijos reikalų komisija, kurios nariai ne tik ministerijų, bet ir tyrimo institutų, visuomeninių organizacijų bei socialinių partnerių atstovai. Lietuva tikisi susigrąžinti lietuvius į tėvynę, sukurdama patrauklias darbo sąlygas mūsų šalyje.
Estijos „Pro Patria“ sąjungos atstovė Anne Taklaja atkreipė dėmsį į tai, kad turime kalbėti ne tik apie išvykusius, bet ir apie atvykusius į mūsų šalis, kriuos reikia integruoti į jiems kartais svetimą visuomenę, mokyti kalbos ir papročių.
Demografinė krizė ištiko visą Europą, keičiasi visuomenės požiūris į šeimą, daugybė porų gyvena nesusituokę, tradicinį šeimos modelį griauna ne tik migracija ir socialinės problemos, bet ir nepakankamas valstybių dėmesys šeimai, šios vertybės puoselėjimui. SADM sekretorė Violeta Murauskaitė išsamiai nagrinėjo mažo gimstamumo ekonomines ir socialines priežastis, pabrėžė vis dar egzistuojančią vyrų ir moterų nelygybę šeimoje ir darbo rinkoje. Džiugu, kad Vyriausybė nuosekliai kuria teisinę šeimos santykių sistemą, jau patvirtinta Nacionalinė demografinės politikos strategija bei Šeimos gerovės įgyvendinimo 2008-2010 m. programa, kurios pagrindinės kryptys yra: šeimos narių užimtumo didinimas, sudarant galimybes derinti jį su įsipareigojimais šeimai ir suteikiant būtinas socialinio draudimo garantijas, vaikų priežiūros ir socialinių paslaugų šeimai plėtra, finansinės paramos šeimai tobulinimas, šeimos instituto stiprinimas (jaunų žmonių rengimas šeimai, draugiškos aplinkos šeimai kūrimas). Šioms priemonėms įgyvendinti 2008 m. iš valstybės biudžeto bus skirta apie 553 mln.litų.
Latvijos krikščioniškosios akademijos rektorė Skaidrite Guttmane kalbėjo apie tradicinę šeimos sampratą, kurią įtvirtina krikščioniškų socialinių vertybių sistema. Mažo gimstamumo ir atsainaus vaikų auklėjimo negalima pateisinti socialiniais nepritekliais. Net ir sunkiausiais laikais, karo metais žmonės stengėsi išsaugoti šeimas. Šeimoje vaikas gauna pagrindinius įgūdžius, viso ateities gyvenimo pamatą.
Diskusijai išmintingai vadovavo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius doc. dr. Boguslavas Gruževskis.
„Socialinis dialogas susijęs ne tik su darbo sritimi, jis apima visą gyvenimą, įtakoja visas mūsų gyvenimo sritis – tai šeimos ir karjeros suderinimas, diskriminacija darbo vietoje, situacija ES vidaus rinkoje, užimtumo ir socialinė politika“ – kalbėjo EZA generalinė sekretorė Rostitha Gotbehutt. Socialiniai partneriai gali greičiau viską sureguliuoti nei pati valstybė, įstatymas dažnai vėluoja. Socialiniai partneriai turi būti lygiaverčiai, tik tada valstybė bus suinteresuota juos palaikyti. Socialinio dialogo stiprinimu turi būti suinteresuota Europos sąjunga ir kiekviena valstybė, kiekvienas darbdavys turi jį palaikyti.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius pasidalino darbdavių organizacijų rūpesčiais dėl kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus, nuo darbdavio nepriklausančių nelaimingų nutikimų darbe, per silpnai vykdomos nelegalaus darbo prevencijos. Ypatinga šalies problema pranešėjas laiko migraciją, kurios pasekmes jaučia ir visuomenė ir darbdaviai. Šiandieninė infliacija, jo manymu, skausmingai palies visus dirbančiuosius, nes jų pajamos nuvertėja, kyla tik turto vertė. Darbdaviams rūpi produktyvumo kėlimas, profesinis orientavimas, investicijos į švietimą ir naujas technologijas. Tačiau skatinant darbdavius investuoti, Lietuvai reikia tobulinti įstatyminę bazę, todėl LPK paruošė Socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymą. Darbdaviai tikisi, kad jis paskatins darbdavius labiau rūpintis savo darbuotojais ir jų šeimomis.
Diskusijų ciklą Krikščioniška socialinė etika ir krikščioniškų organizacijų vaidmuo visuomenėje. Stiprus pilietinis socialinis dialogas – įvairių organizacijų tikslas pradėjo interneto dienraščio vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas. Jo manymu, didelė dalis lietuvių krikščionybę suvokia kaip gyvenimo priedą- tai proginė krikščionybė. Žmonės prisimena bažnyčią per vestuves, krikštynas, laidotuves, Kalėdų, Velykų ir kt. švenčių dienomis.Tačiau retas verslininkas taiko krikščionybę savo darbe. Dauguma lietuvių mano, kad bažnyčia neturi kištis į socialinius reikalus, ją turi dominti tik dvasiniai dalykai. Tačiau patirtis ir istorija byloja kitaip.
Krikščioniškos profesinės sąjungos – taip pat retas reiškinys (LDF- vienintelė išimtis). Kyla klausimas, kokiu krikščionišku pamatu paremta profsąjunga yra kitokia? LDF vadovai pabrėžė, kad jie siekia dialogo. Dažniau profsąjungos nori būti galingos, bet ne liudyti teisingumą. Profesinės sąjungos įsivaizduojamos kaip kovo įrankis (vienas laimėjo/kitas pralaimėjo). Tačiau pergalė yra ne nugalėti vienas kitą, bet surasti, kas gera abiems. Pvz. Lietuvos Vyriausybė sako: jei padidinsime algas tarnautojams, neužteks lėšų mokytojams. Taip supriešinama visuomenė.
Žiniasklaida virto verslo sritimi, politiniu įrankiu. Dialogas visuomenei neįdomus, įdomus konfliktas, nes nesuteikia dirgiklių. Netenkame žiniasklaidos, kaip idėjų patikrinimo erdvės.
NVO Lietuvoje yra žymiai mažiau nei Vakarų Europoje. Visuomenėje įsigalėjęs bejėgiškumo sindromas (situacija nepatinka, bet pakeisti jos negaliu). Mes panašūs į žmogų po ligos, kuris gyvena name su daugybe skersvėjų. Reikia pradėti kamšyti skyles. NVO daugiau kalba apie poreikius, bet nesiekia teisingumo. Valdžia nesupranta NVO, bet nėra kito būdo, kaip kalbėtis, kviesti dialogui. Sunku prakalbinti žmones, juk perėjome iš sovietinio kolektyvizmo į radikalų individualizmą. Sovietmečiu vykdėme komandą, dar nemokame vystyti dialogo, nes dialogas reikalauja išgirsti vienas kitą.
Vokietijos katalikiškojo darbuotojų judėjimo (KAB) atstovas Uli Tings: „ Bažnyčia darosi mažiau poluliari, žmonės renkasi islamą, budizmą, bet nereiškia, kad žmonės neieško verčių. Procesas tebevyksta, žmonės nusisuko nuo dievo ir pasistatė aukso statulą, kurią dievina (tai kapitalas, pinigai). Izraeliečiai ją vadino aukso veršiu. Darbo yra visur, darbas bus ten, kur yra žmogus. Politikai laukia, kad žmogus eitų ten, kur yra darbo ir vadina tai migracija. Vokietija kitaip susiduria su migracija, nei naujos ES šalys – Vokietijoje gyvena ne viena imigrantų bendruomenė. Egzistuoja lygiagrečios visuomenės ir kultūros, kurios gali tarpusavy neturėti nieko bendro.Mes turime į juos žiūrėti kaip į brolius ir seseris ir rūpintis jų gerove, nes tai ne DARBO JĖGA , tai – ŽMONĖS. Vokiečiai per vėlai tai suprato, tik prieš tris metus priimtas integracijos įstatymas. Seniai reikėjo imtis integracijos priemonių. Mes gyvename multinacionalinėje visuomenėje, reikia gyventi KARTU, o ne ŠALIA vienas kito. Bažnyčia tai suprato anksčiau nei valdžia. Žmogus turi teisę bet kurioje šalyje kalbėti savo gimtąja kalba, jis negali pasiilikti vienas, jį reikia integruoti į visuomenę. Privalome mokytis gyventi kartu“. Uli Tings papasakojo apie konkrečius imigrantų iš Irano, Portugalijos, Turkijos integravimo į visuomenę projektus ir savo darbą integracijos centre apie Aacheno arkivyskupijos.
Jėzuitų provincijolas Tėvas Aldonas Gudaitis pirmąja krikščioniška organizacija savo gyvenime pavadino savo šeimą, savo tėvus, kurie įskiepijo svarbiausias gyvenimo vertybes. Bažnyčia tai nėra vien apeigos ir mišios, sovietinės okupacijos metais ji skatino laisvės troškimą lietuvių širdyse. Jėzuitų vienuolijos siunčiamas, Aldonas Gudaitis studijavo Austrijoje ir Vokietijoje, ten dirbo su pabėgėliais, išmoko užjausti izoliacijoje atsiradusius žmones. Rojaus žemėje neįmanoma sukurti, žmogaus gyvenimą visada lydi kančia. Net ir gražiausius pasaulio kampelius gali nusiaubti žemės drebėjimas, kitos nelaimės. Dievą sutinkame tame žmoguje, kuris yra silpniausias, kuriam reikia pagalbos. Krikščioniškos vertybės negali būti atskirtos nuo jų šaltinio, Europa neturi bijoti krikščionybės.
Diskusijų metu konferencijos dalyviai kalbėjo apie krikščioniškų organizacijų indėlį į visuomenės ugdymą ir švietimą, savanorių pagalbą vargstantiems. Labai svarbu stiprinti įvairių organizacijų bendradarbiavimą ir dalyvavimą valstybės valdyme. Stiprus pilietinis socialinis dialogas gali tapti postūmiu ištaisyti mūsų valstybėse egzistuojančias negeroves. Mes norime socialinės Europos, Europos, kurioje nebūtų pamintos pagrindinės žmogiškosios ir krikščioniškosios vertybės.
LDF informacija