Europos laukia pokyčių metas. Krizė sugriovė daug metų kurtą ekonominę ir socialinę pažangą ir atskleidė struktūrinius Europos ūkio trūkumus. Europai reikalinga strategija, užtikrinanti, kad krizę įveiksime dar labiau sustiprėję. 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“. Ši strategija grindžiama geresniu ekonominės politikos derinimu, daugiau dėmesio bus skiriama tam, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

Būtent šia tema buvo diskutuojama ir Lietuvos darbo federacijos (LDF) surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Nauji gebėjimai naujiems darbams. Socialinio dialogo ir socialinių partnerių vaidmuo įgyvendinant strategiją Europa 2020”. Konferencijos organizatoriams, Lietuvos darbo federacijai, Europos centrui darbuotojų klausimams spręsti (EZA) ir krikščioniškų – socialinių darbuotojų organizacijų tinklui yra svarbu, kad būtų sukurta ne tik daugiau, bet ir geresnių darbo vietų.
Konferencijos dalyviai iš 12 Europos sąjungos šalių (EU) pabrėžė, kad ypatingai neramina pastaraisiais metais naujai suformuotų darbo santykių kokybė. Sukuriama žymiai daugiau terminuotų darbo vietų, dažniau dirbama nepilną darbo dieną, atliekamas projektinis darbas ir smulkūs darbai ((angl. mikrojobs)). Kai kuriose Europos valstybės, žmonės, dirbantys keturias valandas per savaitę, jau laikomi užimtais. Taip pat daug dėmesio buvo skirta jaunimui. Ekonominė krizė apnuogino „kartų konfliktą“ – jaunimas turi naujų gebėjimų, tačiau neturi darbo. Jie siekia gerai apmokamo ir įdomaus darbo. Vyresnieji nenori „užleisti“ darbo vietų jaunimui, tačiau taip pat nenori keistis, jiems sunku greitai prisitaikyti prie naujovių.

Strategiją „Europa 2020“ pristatė prof. Daniel Navas Vega iš ILO Mokymo centro Turine (Italija). Pasaulis eina globalizacijos keliu, demografinė padėtis EU nėra džiuginanti. Profesorius atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad reikia ne vien naujų gebėjimų naujiem darbam, bet reikia naujų gebėjimų seniesiems. Pranešėjas pabrėžė, kad ne vien reik kurti naujas darbo vietas, bet reik nepamiršti ir tų žmonių, kurie jau dirba. Būtina investuoti į mokymosi visą gyvenimą programas, nuosekliai ir nuolat informuoti apie naujoves darbo rinkoje, prisiminti moralės, darbo etikos normas.

Europa pasaulinės ekonominės krizės metu pasikeitė. Kokie įvyko ekonominio ir socialinio gyvenimo pokyčiai po krizės? Tom Vanderbrande, svečias iš HIVA, Leuveno universiteto Belgijoje, konferencijos dalyviams pristatė pasikeitimus EU šalyse įgyvendinant Lisabonos strategiją. Deja, daugelis valstybių nesugebėjo įgyvendinti užsibrėžtų, su nedarbo mažinimu, susijusių tikslų. Tai pavyko tik Skandinavijos šalims ir Vokietijai. Na, o pagrindinis EU 2020 strategijos tikslas – sudaryti darbo galimybes 75% 20-64 metų žmonėms. Kiti keturi tikslai susiję su inovacija, energijos naudojimu, išsilavinimu ir skurdo mažinimu.

Dauguma pranešėjų paminėjo, kad pagrindinė su išsimokslinimu susijusi problema – specialistai ruošiami neatsižvelgiant į darbo rinkos reikmes. Dažnai jaunimas renkasi „madingas“ studijas, kurios neužtikrina darbo vietos. Dėl informacijos, darbo rinkų tyrimų stygiaus valstybės investuoja į būsimus ne pagal specialybe dirbančius asmenis. Jaunimo atstovai pažymėjo, kad mokantis trūksta praktinių žinių. Šarūnas Frolenko, LIJOT prezidentas ir Juozas Meldžiukas, Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas tvirtino, kad dažnai studijas baigęs jaunuolis realiai nežino, koks darbas jo laukia. Praktikai skirtas laikas yra trumpas arba jo visai nėra. Pranešėjai minėjo, kad valstybės išteklius ir resursus reiktų orientuoti į priemones, padedančias parengti jauną žmogų sėkmingai integracijai į darbo rinką, o ne į kovą su esamomis problemomis. Kaip ir pranešėjai iš kitų EU šalių, Lietuvos jaunimo atstovai tvirtino, kad būtina daryti darbo rinkos tyrimus, pagal tai ruošti specialistus, populiarinti profesijas,kurios ateityje turės paklausą. Šie metai Europoje yra savanorystės metai. Būtent per savanorišką veiklą dažnas studentas randa galimybę „prisiliesti“ prie būsimos profesijos. Savanorytę, kaip galimybę tobulieti minėjo ir svečiai užsienio. Krizės metu dalis netikėtai praradusių darbą, galimybę neprarasti arba net pakelti kvalifikaciją rado savanoriškoje veikloje. Viena iš EU 2020 iniciatyvų pavadinta „Judus jaunimas“. Ją konferencijos dalyviams pristatė LDF Jaunimo primininkė Rasita Martišienė. Būtina atskirai kalbėti apie jaunų žmonių užimtumą, mokymosi, šeimos ir darbo suderinimą. Būtina aptarti skurdo ir socialinės atskirties jaunimo tarpe didėjimą ir ieškoti būdų juos stabdyti. Jaunimo švietimo ir užimtumo strategijos įvairiose šalyse turėtų būti derinamos tarpusavyje.

Socialinių partnerių vaidmuo įgyvendinat strategiją EU 2020 – vienas iš pagrindinių. Socialinio dialogo skatinimas, bendrų tikslų iškėlimas turi tapti prioritetu. Konferencijoje dalyvavo istorinės Lenkijos profesinės sąjungos Solidarność atstovas Józef Mozolewski, kuris išsamiai pristatė šios profesinės sąjungos vaidmenį ekonominės krizės metu, pranešėjas atkreipė dalyvių dėmesį į tai, kad krizė ne tik ekonominė, bet ir dvasinė. Antonio Di Mateo, Italijos Krikščioniško darbuotojų judėjimo vice-prezidentas priminė, kad norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus reik vadovautis vertybėmis. Būdamas krikščioniškos valstybės ir organizacijos atstovu svečias pacitavo popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikos „Laborem exercens“, parašytos prieš 30 metų, ištrauką: „Savo darbu žmogus turi užsidirbti kasdienę duoną ir prisidėti prie nuolatinės mokslo bei technikos pažangos, ir ypačiai kelti kultūrinį bei moralinį lygį visuomenės, kurioje gyvena (…)“.

LDF info