2007 m. lapkričio 9 – 10 d. Vilniuje įvyko tarptautinis seminaras tema „Migracijos ir mobilumo įtaka darbuotojų teisėms ir socialinei padėčiai“.

Konferencijoje dalyvavo atstovai iš Lietuvos darbo federacijos, Latvijos Krikščioniškosios akademijos, Estijos centro darbuotojų klausimams spręsti, Belgijos krikščioniškųjų profesinių sąjungų konfederacijos, Belgijos mokymo centro EUROMF, Nyderlandų švietimo instituto SBI ir Europos paslaugų sferos darbuotojų profesinių sąjungų konfederacijos EUROFEDOP. Dalyviai nagrinėjo migracijos įtaką užimtumui, darbuotojų socialinei padėčiai, šeimai ir visuomenei. Konferencijos dalyviai konstatavo, kad didelė darbuotojų migracija sukelia grėsmę šalių, iš kurių darbuotojai emigruoja, ekonomikai, visuomenei ir šeimai. Ypatingai dėl to kenčia Lietuva, kuri per pastaruosius 17 neteko beveik ketvirtadalio savo darbo jėgos. Šalys, sulaukusios didelio imigrantų kiekio, susiduria su jų integravimo į darbo rinką ir visuomenę problemomis.
Konferencijos dalyviai siūlo Europos Sąjungos šalių Vyriausybėms:
1) Emigracijos reiškinius vertinti ne vien kaip darbo jėgos judėjimą, bet kaip žmonių, piliečių išvykimą iš šalies, kuri netenkina jų poreikių ir nesugeba išspręsti jų problemų;
2) Įvertinti migracijos pasekmes dvasiniu ir moraliniu aspektu, įtraukiant į tyrimą įvairias institucijas, taip pat ir dvasininkus;
3) Puoselėti pagrindines krikščioniškąsias vertybes visuomenėje ir valstybėje: tai pagarba žmogui, jo orumui ir išskirtinumui, pagarba ir pagalba kiekvienam gimusiam šioje šalyje ir imigrantui, pagarba ir pagalba šeimai, tėvų atsakomybė už savo vaikus, pagarba tradicijoms, nacionalinėms vertybėms, socialinis teisingumas visiems, teisingas atlygis už darbą;
4) Sptiprinti tradicinę šeimos sampratą, propaguoti tradicinį šeimos modelį kaip tinkamiausią visapusiškos asmenybės ugdymo instituciją.
5) vykdyti emigracijos mažinimo politiką, kurti ir vykdyti ilgalaikes strategijas emigracijos procesams valdyti bei numatyti tinkamą finansavimą joms įgyvendinti;
Konferencijos dalyviai siūlo naujų ES šalių Vyriausybėms šias emigracijos mažinimo priemones:

1) skubiai didinti gyventojų pajamas, keliant atlyginimus ir mažinant mokesčius mažiau uždirbantiems;
2) mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, siekti, kad skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajams gaunančių asmenų būtų palaipsniui mažinamas ir neviršytų Europos Sąjungos vidurkio;
3) mažinti skirtumus tarp regionų, kuriant naujas kokybiškas darbo vietas bei diferencijuojant skirtingų regionų verslo įmonių mokamus mokesčius į valstybės biudžetą;
4) didinti darbdavių suinteresuotumą suteikti darbuotojams kuo daugiau socialinių garantijų ir paslaugų;
5) sudaryti palankesnes sąlygas pradėti ir vystyti smulkų ir vidutinį verslą;
6) švietimą laikyti tikru valstybės prioritetu, skirti švietimui pakankamą finansavimą, kelti mokytojo, švietimo darbuotojo prestižą visuomenėje skiriant pakankamai lėšų pedagogų atlyginimams ir kvalifikacijai kelti;
7) sudaryti palankesnes sąlygas įgyti išsilavinimą bei persikvalifikuoti, mažinti mokesčius už mokslą;
8) kelti šeimos gerovę ir didinti galimybes suderinti karjerą su pareigomis šeimai;
9) stiprinti socialinę ir teisinę vaikų, kurių tėvai yra emigravę, apsaugą;
10) teikti psichologines konsultacijas šeimai, ruošiantis emigruoti šeimos nariams;
11) stiprinti ryšius su dirbančiais kitose šalyse tautiečiais;
12) vykdyti imigrantų integravimą į visuomenę, teikiant jiems ne tik materialinę bei moralinę pagalbą, bet ir sudaryti galimybes nepamiršti gimtosios kalbos ir papročių bei perduoti šias vertybes savo vaikams;
13) skirti lėšas kitose šalyse gyvenančių tautiečių vaikams mokytis gimtosios kalbos ir tradicijų;
14) sudaryti teisines ir finansines sąlygas emigravusiems piliečiams sugrįžti į savo Tėvynę;
15) stiprinti ryšius su kitų šalių teisėsaugos institucijomis, siekiant užkirsti kelią nelegaliam darbui, darbuotojų išnaudojimui ir prekybai žmonėmis;

Konferencijos dalyviai pabrėžia, kad
rengiant konkrečių ekonominių, mokesčių ir socialinės politikos priemonių planus, Vyriausybė privalo pakviesti darbdavius, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas, visuomeninius judėjimus ir dvasininkijos atstovus.

Konferencijos dalyvių vardu:

Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis

Lietuvos darbo federacijos generalinė sekretorė Janina Švedienė