Ar privalumas – turėti nacionalinį minimalų atlyginimą? Ar tai duoda daugiau žalos negu naudos? Kokia turi būti bendra Europos Sąjungos politika nacionalinio minimumo klausimu?

Į šituos klausimus buvo bandoma atsakyti vasario 4-5 dienomis Amsterdame  vykusiame  seminare „Privalumai ir trūkumai nacionalinio minimalaus atlygio. Kaip tai paveikia darbo kokybę?“

Šį seminarą organizavo WOW (pasaulinė darbuotojų organizacija), bendradarbiaudama su Europos centru dirbančiųjų  klausimams spręsti „EZA“ .

Seminaro metu buvo diskutuojama, koks turėtu būti minimalus atlyginimas, kurį gaudamas darbuotojas galėtų ne tik išgyventi, bet ir jaustis oriai ir neprašyti papildomų pašalpų ir kompensacijų.

Įvairose Europos šalyse egzistuoja skirtinga praktika minimalaus atlyginimo atžvilgiu.

Kai kur Vakarų Europoje (pvz. Danija, Austrija, Olandija) minimalus atlyginimas, tai kolektyvinių derybų klausimas. Taip jau susiklostė, kad šiose šalyse profesinės sąjungos turi ilgametes tradicijas ir atlyginimų klausimas yra vienas iš svarbiausių kolektyvinių sutarčių punktų. Be to, tose šalyse plačiai išvystyta sektorinių kolektyvinių sutarčių sistema.

Kitos šalys, priklausančios Rytų bei Centrines Europos blokui, skaičiuoja tik šiek tiek virš 20 socialinio dialogo metų. Jos praktiškai neturi sektorinių sutarčių, dėl to nacionalinis minimumas joms yra būtinas.

Seminaro metu buvo nagrinėjamas minimalaus atlyginimo žemėlapis. Jis svyruoja nuo 1400 Eurų Vokietijoje (8,5 Euro už valandą)  iki 170 Eurų Makedonijoje ir Serbijoje.

Iš vienos pusės nacionalinis minimumas apsaugo šalies rinka nuo dempingavimo ir užkerta kelia darbdaviams diskriminuoti kai kurios pažeidžiamiausius darbuotojų sluoksnius. Tai ypač aktualu migrantų krizes akivaizdoje.

Kita vertus, brangstant darbo jėgai,  Europa praranda ištisus  pramonės sektorius, kurie nebegali konkuruoti su pigia trečiųjų šalių darbo jėga. Būtent taip nutiko tekstilės sektoriuj.

Kita problema, kurią įvardijo seminaro dalyviai – tai taip vadinamas ‚atlyginimu plokštėjimas‘ kai nekvalifikuoto darbo atlygis priartėja prie kvalifikuoto darbo atlygio. Čia, remiantis Lietuvos pavyzdžių, galima paminėti medicinos sektorių, kuriame keliant minimalų atlygi aptarnaujančio medicinos personalo atlygis artėja prie slaugytojų ir medicinos seselių atlygio.

Lietuvos Darbo Federaciją atstovavo UAB“AQ Wiring Systems“ darbuotojų profesinės sąjungos narė Jelena Soms

Informaciją parengė Jelena Soms