Birželio 15-ąją įvyko jau trečia socialinės partnerystės projekto „Apskritasis stalas“ diskusija. Ji organizuota Ignalinoje, o diskutuota dabar aktyviai aptarinėjama progresinių mokesčių įvedimo Lietuvoje tema.
Kaip ir buvo galima tikėtis, diskusija buvo labai gyva. Jos iniciatorių, visų trijų Lietuvos profesinių sąjungų centrų argumentai paprasti ir aiškūs: progresiniai mokesčiai mažina socialinę atskirtį, Lietuva ne tik priklauso viso labo keturių ES šalių (kartu su Estija, Latvija ir Slovėnija) mažumai, netaikančiai progresinių mokesčių, bet, pasirodo, pagal statistiką atotrūkis tarp turtingiasiai ir skurdžiausiai gyvenančiųjų čia yra vienas didžiausių ES.
Lietuvos profesines sąjungas nustebino Lietuvos prezidento neigiama pozicija progresinių mokesčių įvedimo atžvilgiu, todėl visi trys centrai birželio 15-ąją surengė piketą prie prezidentūros ir įteikė Lietuvos prezidentui adresuotą peticiją. Progresinių mokesčių tema vis viena iškils Trišalės tarybos, į kurią įeina profesinės sąjungos, vyriausybės bei darbdavių organizacijų atstovai, būsimose diskusijose, juo labiau, kad šių metų trečiajame ketvirtyje vyriausybė planuoja koreguoti biudžeto paskirstymą.
Gyvoje ir karštoje diskusijoje išaiškėjo, kad nuomonių dėl progresinių mokesčių yra labai įvairių, jos neretai atspindi suinteresuotųjų grupių interesus. Štai investuotojų forumo atstovė Rūta Skyrienė atkakliai gynė darbdavių interesus, kalbėdama apie Lietuvos konkurencingumą ir girdama dabartinę patrauklią (nes suprantama ir palyginti nesunkiai administruojama) mokesčių sistemą. Pasak R.Skyrienės, progresinė mokesčių sistema komplikuotų reikalus, ir Lietuva užsienio investuotojų akyse prarastų dalį patrauklumo.
Kitos darbdavių organizacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovo Mykolo Aleliūno teigimu, socialinio teisngumo ir solidarumo galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, visai neapmokestinant minimalaus atlyginimo. O štai Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) sakė atlikusi maždaug 2 tūkstančių verslininkų, LVDK narių, apklausą, kuri parodė, kad jie padėties dėl idėjos įvesti progresyvinius mokesčius per daug nedramatizuoja. Vienas diskusijoje dalyvavusių smulkių verslininkų atstovų pastebėjo, kad Lietuvos smulkus verslas labai suinteresuotas mažinti socialinę atskirtį. Pasak Konfederacijos prezidento Dano Arlausko, naujos mokesčių sistemos įvedimo tema kol kas tebėra per „karšta“, stokojama rimtesnės analizės.
Karštos diskusijos ir nuomonių įvairovė parodė, kad profesinių sąjungų idėja dėl progresinių mokesčių kaip galbūt vieno iš veiksmingiausių instrumentų mažinant socialinę atskirtį Lietuvoje krito, kaip sakoma, į dėkingą dirvą, tad tikėtina, kad šis klausimas iš svarstymų objektų virs konkrečiais veiksmais. Socialinės atskirties mažinimas – tai viena svarbiausių ir skausmingiausių problemų. Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos tegimu, pagal socialines išmokas Lietuva ES yra trečia nuo galo, o pagal skurdo lygį esame paskutiniai. Pasak Lietuvos darbo federacijos pirmininko Vydo Puskepalio, tik samdomų darbuotojų gaunamo užmokesčio augimas iki europinio lygio gali išspręsti daugelį skausmingų socialinių problemų Lietuvoje.
LDF info