happy-faces

Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelį kuria mokslininkų grupė. Visuomenei ir socialiniams partneriams pagrindinės jo kryptys pristatomas dalimis, konkretaus teksto dar nėra. Parengtas projektas bus pristatytas kitąmet, tuomet bus svarstomas Seime.
Projektas rengiamas atsižvelgiant į darbdavių pageidavimus, tačiau ar bus klausomasi darbuotojų atstovų nuomonės?
Projektą rengiančiai darbo grupei vadovauja Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Tomas Davulis. Jo nuomone, naujas Darbo kodeksas bus palankesnis darbuotojams, o ne darbdaviams.
Gruodžio 10 d. vykusioje konferencijoje „Lietuvos darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis-administracinis modelis“ buvo pristatyta keletas idėjų, kuriomis remiantis kuriami būsimo Darbo kodekso skyriai. Buvo kalbama apie paprastesnį įdarbinimą, lankstesnį darbo sutarčių sudarymą, paprastesnį darbuotojų priėmimą ir atleidimą, materialinę atsakomybę. Pranešimus skaitė doc.Tomas Bagdanskis, doc. Justinas Usonis.

Siūlo daugiau terminuotų sutarčių

Mokslininkų nuomone, terminuotos sutartys paskatins darbdavius kurti naujas darbo vietas, o šiuo metu nustatyta tvarka yra pernelyg griežta. Todėl keičiant Darbo kodeksą siūloma leisti su visų sričių darbuotojais sudaryti terminuotas darbo sutartis, tačiau numatyti, kad jos negali trukti ilgiau nei dvejus metus.
Profesoriaus nuomone, reikia orientuotis į darbo sutarčių rūšių gausėjimą: projektinė darbo sutartis, dalinio darbo sutartis.Be to, siūloma paprastinti sutarties sudarymą, nereikalauti kai kurių darbo sutarčių rašytinės formos, galima ir žodinė darbo sutartis.
Taip planuojama lengviau ir paprasčiau numatyti nuotolinį darbą ir ne visą darbo laiką, galimybę individualizuoti darbo grafiką, taip pat ir viršvalandžius. Siūloma leisti dirbti viršvalandžius iki 2 val. per dieną be darbuotojo raštiško sutikimo.

Ruošia mažesnes išeitines ir įspėjimo terminą

Darbo grupė siūlo numatyti, kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus – 2 savaites, o 2-3 mėn., likus iki pensijos 5-2 metams. Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.
Dabar Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti iki 6 mėnesių.Siūloma mažinti išeitinės išmokos dydį iki 1 mėnesio. „Išmokos priklausomybė nuo stažo yra netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus“, – atkreipė dėmesį teisininkas

Lankstesni santykiai daugiau uždirbantiems darbuotojams

Prof. Boguslavas Gruževskis pristatė naują požiūrį į darbo santykių lankstumą: pasiūlė sąžiningiems darbdaviams kitaip reguliuoti daugiau uždirbančio darbuotojo įspėjimo apie atleidimą terminus bei atleidžiant mokamas išmokas. Įdomu, kad šis pasiūlymas jau pasiekė Seimą, tačiau svarstymas sustabdytas dėl galimos diskriminacijos atskiroms darbuotojų grupėms.

Ar Lietuvos socialinio dialogo sistema netinkama?

Docentės Daivos Petrylaitės pranešimas apie kolektyvinių santykių reguliavimą buvo labai tendencingas: daug kritikos profesinėms sąjungoms, kurios, neva nesusitaria tarpusavyje dėl atstovavimo, todėl nėra kolektyvinių sutarčių.
Lietuvos darbdavių organizacijos taip pat neatstovauja visų darbdavių, nes neturime tokio įstatymo, koks veikia Austrijoje, kur visi darbdaviai privalo būti darbdavių organizacijų nariais.
Pranešėja siūlo keisti ir Trišalės tarybos modelį, vietoj Vyriausybės atstovų įtraukiant nepriklausomus ekspertus.

Profsąjungoms didelę dalis pasiūlymų yra visiškai nepriimtini

Lietuvos verslininkai jau nuo 2009 metų bando inicijuoti Darbo kodekso pakeitimus, tikindami, kad liberalizavus darbo santykius bus įdarbinti daugiau žmonių.
Idėjai įgyvendinti skirtos didžiulės lėšos, suburta grupė mokslininkų, tačiau projektui daug pastabų pateikė profesinių sąjungų atstovai. Akivaizdu, kad projekto rengėjai išanalizavo ES valstybių darbo teisę, išrinko kitose šalyse veikiančias liberalesnes darbo santykių nuostatas, jas sugrupavo ir bando perkelti į Lietuvos darbo teisę.
Tačiau nepalyginami labai svarbūs dalykai: Lietuvoje susiklostę socialiniai ir kultūriniai santykiai, socialinio dialogo lygis, susiformavę santykiai tarp vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų, šešėlinio sektoriaus lygis ir jo įtaka valstybei. Neįvertintas darbdavių požiūris į darbuotoją, įsipareigojimų ir įstatymų vykdymą, kai kurių darbdavių žemas mentalitetas, noras turėti pelną bet kokia kaina.

Darbo santykių liberalizavimui esame nepasirengę. Naujas modelis gali padaryti daug žalos darbuotojams.

Janina Švedienė
LDF generalinė sekretorė